Nuo antikos laikų vynas laikomas reikšminga kultūros dalimi, į kurią šiandien žvelgiama pro mokslo, verslo ir praktikų prizmę. Šių metų spalio 4 dieną Kauno kolegijos Technologijų fakultetas ir Lietuvos vyndarių asociacija sujungė mokslą ir verslą – pirmą kartą Lietuvoje suorganizuotas Lietuvos vyndarių forumas. Kaip rašoma pranešime spaudai, mokslininkai, ekspertai, gamintojai ir valstybinių institucijų atstovai diskutavo vyndarystės aktualijų ir perspektyvų klausimais, analizavo, ar Lietuvoje auga vyno gamybai tinkamos vynuoges, kokį vyną mėgsta lietuviai ir kiek yra efektyvus alkoholio reklamos draudimas.
Kokiam vynui lietuviai teikia pirmenybę?
Pasak „Vyno žurnalo“ redaktoriaus, Lietuvos someljė mokyklos lektoriaus ir LSA Lietuviško vyno čempionato teisėjo dr. Arūno Starkaus, čempionatuose vynas vertinamas pagal keturis pagrindinius kriterijus: išvaizdą, aromatą, skonį ir bendrą įspūdį. Vynas ragaujamas aklai – nežinant nei žaliavos, nei cukraus ar alkoholio kiekio. Degustuojant gerą vyną, kiekvienas jo sudėties komponentas yra lengvai atpažįstamas. „Pastebima tendencija, kad didžioji dalis lietuvių galvoja panašiai – saldumas, pakankamas alkoholio kiekis, minkšti taninai ir vaisiškumas – vertybės, kurios dominuoja rinkoje paskutinius porą metų. Žmonės, kurie per daug nesidomi, renkasi tai, kas skanu.“
Ekspertas išskiria, kad pagrindinis jo darbo tikslas – skatinti tikras vertybes – ieškoti harmonijos, skonio ilgio, balanso, išraiškingumo, elegancijos. „Šias estetines kategorijas galima pritaikyti ne tik vynui, jos tinka ir kitiems produktams. Lietuvos someljė asociacija labiausiai linkusi palaikyti vynuogių ir išraiškingų vietinių uogų, vaisių vyno, bei ir midaus gamybą. Vynas, kurio sudėtis nežinoma, arba dominuoja vanduo su pienių žiedais neturi daug perspektyvų“, – atskleidė vyno žinovas.
Ar Lietuvoje vynuoges vynui užauginti sudėtinga?
Vyno gamyba – sudėtingas procesas, kuris prasideda dar vynuogyne. Lietuvos vynuogininkų asociacijos valdybos narys Ramūnas Pilvelis pabrėžė, kad vyno skonis labiausiai priklauso nuo vynuogių veislės. „Gyvename šiaurinėje šalyje, kurioje vynuogės savaime neauga, tad buvo išvestos veislės, kurios gali adaptuotis prie klimato. Šiuo metu mūsų asociacijos tikslas yra ieškoti tos vynuogių veislės, kuri vyno taurėje atsiskleistų nuostabiausiais aromatais.“
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos docentė dr. Asta Ramaškevičienė priduria, kad vynuogių veislių adaptavimas Lietuvoje – sudėtingas procesas dėl lietuviško pavasario ir žiemos oro sąlygų, tačiau teisingai jas auginant galima išgauti puikiai vynui tinkančias veisles. „Pagrindiniai vynuogių komponentai – vanduo, cukrus, rūgštys ir įvairūs junginiai, leidžia gaminti vyną, kuriam nereikia papildomų ingredientų. Ne veltui girdime pavadinimą „Vyno medis“, kuris reiškia, kad visas medžiagų santykis idealiai tinka natūraliam fermentacijos procesui atlikti“, – specialistų įdirbio svarbą pabrėžė Asta.
Kiek efektyvus alkoholio kontrolės įstatymas?
Apie valstybės politiką vyno gamintojų ir pardavėjų atžvilgiu pasakodamas dr. A. Starkus išskyrė, kad Lietuvoje įvesti alkoholio prekybos ir reklamos suvaržymai ignoruoja pagrindinį problemos sprendimo būdą – edukaciją ir sąmoningumo kėlimą. „Retas žino, kas yra standartinis alkoholio vienetas. Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, šis vienetas yra 10 gramų gryno (100 %) alkoholio. Kuomet tai suprantame, galime pasakyti, kas yra saikingas vartojimas, o kas – ne. Didesnis žmonių informavimas ir švietimas šia tema ugdytų kritinį mąstymą. Tik kritiškai mąstantis žmogus gali keisti ir valdyti savo įpročius“, – paaiškino ekspertas.
