Meduoliais kvepia ne tik Kalėdos. Kaunietės fotografės Eglės namuose jais kvepia visada, kai tik atsiranda daugiau laisvo laiko. Per karantiną, žinoma, taip pat.
Tačiau moteris juos kepa ne todėl, kad skanu. O todėl, kad gražu.
Nėra darbo, bet yra idėjų!
„Nesu konditerė ir niekada nebuvau. Niekada šeimai nekepiau jokių tortų nei sausainių. Esu fotogafė, o fotografai dirba sezonais – vasarą turi daug darbo, rudenį – nelabai. Taigi vieną rugsėjį prieš penkerius metus, kai darbo banga buvo atslūgusi ir aš sėdėjau nieko neveikdama, internete radau skelbimą apie meduolių dažymo kursus. Pagalvojau „o!” ir impulsyviai užsirašiau.
Juose pirmą kartą susipažinau su meduolių dekoru, bazinėmis technikomis. Baigiau aš tuos kursus ir, atrodo, viskas tuo ir baigėsi”.
Pirmieji – vestuvėms
Kad piešia ant meduolių, Eglė prisiminė gerokai vėliau, kai vyresnioji dukra nusprendė ištekėti. „Pasakiau: „Vestuvėms prikepsiu meduolių!” Ir prikepiau. Tuos pirmuosius, labai paprastučius meduolius man buvo sudėtinga iškepti lygius ir vienodus, taisyklingų formų, bet nuo tos dienos prie jų vis sugrįždavau. Esu laisvos profesijos žmogus, kartais turiu daug darbo, kartais –neturiu ir kai neturiu, prisimenu, kad turiu pomėgį – galiu padažyti meduolius!"
Papasakoti istoriją
Taip vis sugrįždama prie meduolių dekoro, menininkė suprato, kad tradicinės technikos jai neįdomios. „Tradicinė technika – tai, kai turi meškiuko formos meduolį ir dekoruoji jį kaip meškiuką arba išpuoši gėlytėmis ir taškeliais. Yra žmonių, kurie tai daro nuostabiai, bet man neįdomu, tad ėmiau bandyti kitus dekoravimo būdus, ieškoti, kas man įdomu. Juk nesu niekam įsipareigojusi – galiu daryti, ką noriu!”
Kaskart, radusi patikusį piešinį, Eglė galvojo, kaip galėtų perkelti jį ant meduolio. „Supratau, kad įdomiausi man piešinėliai su siužetu, pasakojantys kažkokią istoriją”.
Lyg akvaralė
Meduolių margintojai, taip pat ir Eglė naudoja tradicinį glaistą, kuris angliškai vadinamas „royal ink”. Jis užmaišytas iš cukraus pudros, baltymų ir šiek tiek citrinos rūgšties. „Man svarbiausia, kad glaistas būtų tolygus, blizgus ir nepurus, nes ant jo tapau akvareliniu principu, todėl reikia, kad dažas neišsilietų. Meduolius dekoruoju dviem būdais – arba darau iškilų piešinį, kai ant glaisto sluoksnio siužetą pirmiausia „nusipiešiu” tuo pačiu, tik tirštesniu glaistu, o tada spalvinu, arba ant balto glaisto lyg akvarelę plonu sintetiniu teptuku lieju maistinius dažus. Vienai dukrai labiau patinka vienas būdas, kitai – kitas, o aš negaliu apsispręsti.”
Suvalgai ir vėl pieši!
„Visi rankdarbiai ilgainiui tampa tam tikra problema, – sako Eglė. – Pridarai jų daug, nori daryti dar daugiau ir taip prisikaupia kalnai. Ką su jais daryti? O su meduoliais kitaip: prikepi, pripieši, suvalgai ir vėl viskas iš naujo! Man svarbiausia ne kepti, o piešti, tad džiaugiuosi, kad galiu tai daryti vėl ir vėl”.
Daugiau Eglės darbų galite pamatyti jos meduolių feisbuko profilyje.
