Alfo Ivanausko didžiojo kulinarinio šou rubrikos „ALFAS EINA OUT“ viešnia, laidų vedėja Indrė Stonkuvienė Vilniaus Sausio 13-osios mokyklą baigė, kaip pati sako, labai labai seniai: „Gal prieš trylika metų?“ Tačiau valgyklą prisimena, o ypač gerai tai, kaip smarkiai skyrėsi maistas, kurį valgydavo mokiniai ir iš „mokytojų meniu“.
Kokie prisiminimai apie mokyklos valgyklą?
Prisimenu, kad negaudavau nemokamų pietų, todėl valgykloje pirkdavau picą, kuri kainuodavo du litus. Storapadė, per patį jos viduriuką būdavo pamėtyti keli vištytės gabaliukai, svogūno riekelės, tačiau skani. Labai skanios būdavo ir bandelės su dešrele, riestainiai.
Valgyklos reikalai prasidėjo tik vyresnėse klasėse, kai pradėjome eiti gerti arbatos, suvalgyti po bandelę ar rimčiau papietauti. Pradinėse į mokyklą nešdavausi mamytės skaniai suteptus sumuštinius.
Žmonės dažnai rauko nosis, paklausti apie mokyklos maistą. Ar buvo patiekalų, kuriuos iki šiol prisiminti negera?
Blogus prisiminimus iki šiol kelia mokyklos valgyklos sriubos. Jas gamindavo pagal kažkokias taisykles, kad būtų kuo mažiau druskos. Man asmeniškai jos visada buvo per prėskos. Tiesą pasakius, jose trūkdavo ne tik druskos – visko. Sultinukas, bulvytė su morkyte ir, jeigu pasisekdavo, dar ir kokia kruopytė. Viskas.
Ragavote, ką valgo šiandienos mokinukai. Regis, buvo tikrai skanu?
Mokykloje, kurioje lankėmės, maistas ir skanus, ir tikrai gražiai bei gardžiai atrodo. Prisimenu, kad mano mokyklos laikais maistas, kurį valgė mokiniai, ir tas, kurį valgė mokytojai, labai skyrėsi. Nemokami vaikų dienos pietūs ir patiekalai mokytojams – tarsi iš skirtingų planetų. Patiekalai iš mokytojų meniu visada atrodydavo gerokai skaniau.
Kiek pinigų maistui kasdien duodavo tėvai?
Neįsivaizduoju, neprisimenu, bet jeigu galėdavau pirkti picą, darau išvadą, kad turbūt ne tiek ir mažai. Aš niekada mokykloje nebadaudavau, netaupydavau maistui. Jeigu nepirkdavau pietų mokykloje, eidavome su draugais į parduotuvę ir pirkdavome salotų, bandelių, ledų.
Jūsų Cecilija – pirmokė. Ar ragavote, ką ji valgo mokykloje?
Ji lanko privatų licėjų, ten užsakomas maistas, dėl jo skonio ir kokybės esu rami. Jei atvirai, net negalėčiau pasakyti, ką valgyti mano vaikai mėgsta labiausiai, nes jie labai lengvai adaptuojasi prie įvairių naujų sąlygų ir aplinkybių. Bet, pavyzdžiui, Pranciškus mane stebina, nes valgo žuvies kotletukus! Wow, ar ne? Trumpai tariant, dėl jų esu rami, nes jie per savo dieną gauna gero ir įvairaus maisto.
O kokie jūsų prisiminimai?
Reportažą apie tai, kaip Alfa Ivanauskas ir Indrė Stonkuvienė degustavo patiekalus Vilniaus „Spindulio” mokykloje, galite pažiūrėti čia
