Ką veikia veiklios moterys, kai negali išeiti į darbą? Dirba dar daugiau – ir darbinius darbus, ir dar virtuvinius. Garsi edukologė, darželių ir mokyklų tinklų įkūrėja ir vadovė Austėja Landsbergienė jau visą mėnesį šešias dienas per savaitę gamina pietus šešiems!
Kartą, paklausta, kada paskutinį kartą stovėjote prie puodų, jūs atsakėte taip: “Nepamenu. Bet tikrai stovėjau”. Net neabejojame, kad karantinas šį sakinį gerokai pakoregavo, tiesa?
(Juokiasi) Šiandien prie puodų dar nestovėjau, bet žinau, kad tikrai stovėsiu. Esame pasidalinę, kas už kokį valgymą šeimoje yra atsakingas. Tai aš beveik visada esu atsakinga už pietus. Ir tiesą pasakius, kai namuose ir vėl esame šešiese, ir visi nori pietų, tai paplušėti tenka iš peties! Su kolege kalbėjau, sakė nusipirkusi maišelį bulvių savaitei! O mums maišelios užtenka maždaug vienam kartui! Kai namuose trys vyrai ir dvi paauglės mergaitės – su maišeliu neprasisuksi.
Kokius patiekalus nutikus karantino rutinai virtuvėje pamėgote? Gal turite tokių, kuriuos gaminate net negalvodama, t. y. galvodama apie kitus reikalus?
Tokių, kad galėčiau negalvoti, ką gaminu, dar nelabai yra. Tiesa, kai kurie patiekalai jau kartojasi. Štai radau auksinio kugelio receptą, labai patiko šeimai, todėl jį gaminau jau du kartus. Bet aš mėgstu bandyti naujus dalykus ir ieškoti įdomių receptų. Dabar ir apsipirkimų sąrašus sudarome pagal susigalvotą savaitės valgiaraštį. Nusprendžiame, ką norėtume valgyti, tada ieškome receptų, peržiūrime, kokių produktų jau turime namuose, o kokių reikia įsigyti, sudarome sąrašą ir kartą per savaitę nuo galvos iki kojų apsipurškę dezinfektantais, važiuojame į parduotuvę.
Tas planavimas, receptų ieškojimas visai savaitei skamba kaip grandiozinis reikalas...
Taip, mes rimtai į tai pažiūrėjome, nes supratome, kad jeigu rimtai nepažiūrėsime, tai viskas baigsis makaronais. O mums, šešių asmenų, šeimai, net ir maišelio makaronų neužtenka, o jeigu norisi jų su padažu, skanesnių – turi pasukti galvą. Todėl nusprendėme, kad jei jau reikia kasdien gaminti, tai gaminsime kažką įdomesnio. Štai šiandien pietus ruoš pirmagimis: grilins hamburgerius.
Kokių dar dalykų išmokė karantinas?
Greitai supratome, ko virtuvėje trūksta, nes kai pradedi pats ir gana intensyviai gaminti, tai labai greitai tampa aišku, ko reikia. Gabrielius atsakingas už pusryčius. Kartą kepė vaikams blynelius-širdeles ir sugalvojo, kad visai smagu būtų išsikepti vaflių! Tačiau vaflius kepančio aparato neturėjome, todėl nusipirkome net su trimis funkcijomis: kepa vaflius, sumuštinius ir grilina. Vaikai jau išbandė visas funkcijas ir net aš išmokau kepti sumuštinius.
Dar supratome, koks geras išradimas yra indaplovė. Jei ne ji, nežinau, kaip spėtume ne tik valgyti gaminti, bet ir darbus pasidaryti. Kita vertus, vaikai pasidalino: dukra indaplovę iškrausto, o sūnus sukrausto. Karantino dėka atsirado labai aiški tvarkos ir atsakomybės. Pavyzdžiui, pirmadienį visus namus išsiurbia pirmagimis, antradienį – antragimis, trečiadinį –trečiagimis ir t.t. O šeštadienis yra mūsų šeimos tvarkymosi diena: ryte pakabinu sąrašą su darbais ir visi žino, kad atsikėlus reikia bėgti prie jo ir užsirašyti, kokį darbą darysi, nes kitaip darysi tai, kas liko. Taip visi ir anksčiau atsikelia!
Visi pasakoja iš naujo atradę bendrus pietus prie vieno stalo, vakarienes kartu… Jūsų vadovaujamuose darželiuose ir mokyklose yra taisyklė, kad pusryčius vaikas turi pavalgyti su šeima. Kodėl?
Valgymo kartu svarba tikrai nėra tik nuomonė, o moksliniais tyrimais pagrįsta tiesa. Įrodyta, kad bent kartą per dieną ar blogiausiu atveju – kartą per savaitę susėdimas kartu su šeima prie stalo ir pokalbiai, duoda labai daug naudos visai šeimai. Vaikai, kurie valgo kartu su tėvais, turi su jais artimesnį ryšį.
Mes visada tai turėjome, kartu valgome jau devyniolika metų, nėra taip, kad tai atsirado per karantiną. Nauja nebent tai, kad dabar dažniau ne tik valgome, bet ir gaminame kartu. Tiesa, iki karantino svarbiausias dienos valgymas buvo vakarienė, o dabar – pietūs. Vakarienė tapo mažiau įpareigojanti: mes dažniau sėdime svetainėje ir kalbamės, nei kažką labai rimto gaminame.
Kokių produktų visada turi būti jūsų šaldytuve?
Numeris vienas yra kiaušiniai. Savaitei perkame 30. Taip pat sviestas ir pienas, nes vaikai pusryčiams mėgsta košes ir tuos plonyčius blynus, kuriuos Gabrielius tiesiog fantastiškai kepa. Tarkuotas sūris. Aš per karantiną atradau riešutų sviestą, kuris man patiko ir kurio galima nusipirkti čia, Lietuvoje. Tai vienas mano karantino atradimų.
Kur norėtumėte nueiti pavalgyti kartu su visa šeima, kai jau bus galima tai daryti?
Anksčiau savaitgaliais stengdavomės vis ką nors naujo išbandyti. Išsiruošdavome tai į indišką, tai į Azijos virtuvės restoraną, kartais nulėkdavome net iki Kauno paieškoti kažko naujo, dar neragauto, nes kartu valgyti, atsipalaiduoti, bendrauti yra be galo svarbu.
Dabar, kadangi pavargstu visą savaitę gaminti, šeštadieniais, baigę generalinį tvarkymąsi, mes užsisakome maisto į namus. Taip jaučiamės paremiantys ir lietuvišką verslą, ir tuo pačiu man nereikia gaminti. Pasitariame, ko norėtume, dažniausiai renkamės tai, ko dar neragavome. Neseniai išbandėme gruziniško restorano patiekalus ir net kebabus! Buvo nuostabu! O juk šiaip savaitgalį su šeima turbūt tikrai neitume papietauti į kebabinę... Bet buvo labai skanu. Galima sakyti, kad kebabai yra mūsų karantino atradimas!
Ačiū už pokalbį.
Asmeninio archyvo nuotr.
