Žmogus, apkeliavęs turbūt visą pasaulį ir maišęs maisto pilnus puodus kone viso pasaulio virtuvėse, Merkinės muilo fabrike šią vasarą atidaręs unikalų lauko restoraną, turi savitų pusryčių ritualų. Pavyzdžiui, niekada negeria kavos neišgėręs arbatos.
Kokie buvo keisčiausi valgyti pusryčiai, pusryčiai keisčiausioje vietoje ir daug kitų su pusryčiais susijusių dalykų, vmgonline.lt komandai ir skaitytojams rubrikoje „Pusryčiai su... " šįryt pasakoja žurnalistas, keliautojas Vytaras Radzevičius.
Ar mėgstate pusryčius?
Tikrai mėgstu. Tai ne tik energijos pasikrovimas dienai, bet ir savotiškas ritualas dienos pradžiai.
Koks yra Jūsų mėgstamiausių pusryčių rinkinys: kelinta valanda, kokia vieta, koks vaizdas pro langą, kas ant stalo lėkštėje, kas rankose (knyga, telefonas, TV pultelis ar) ir pan.?
Mano pusryčiai būna vėlyvi. Pagal įprastą dienos rutiną anksti keliuosi, užsikaičiu stiprios juodos arbatos, atlieku įvairius rašto darbus, po to einu pasivaikščioti su šunimi Sidu, o tada jau sėdu prie pusryčio stalo. Tai būna apie 9 valandą. Mėgstamiausi mano pusryčiai – kiaušiniai. Nesvarbu kaip pagaminti. Juk būdų yra labai daug. Prie kavos rankose atsiranda telefonas arba kompiuteris ant stalo – jie pakeitė laikraščius. Sužinau naujienas, paskaitau, kas man įdomu.
Kava: kokia, kiek jos, kaip ruošta – ar labai preciziškas šis rytinis ritualas? O gal Jūs – arbatos žmogus?
Kol ryte neišgeriu arbatos – kavos negeriu. Taip esu įpratęs. Geriu tik juodą kavą arba espresso. Be cukraus. Ir arbata, ir kava man patinka stiprios. Ar arbatos, ar kavos žmogus esu – nežinau, sakyčiau, per pusę. Antroje dienos pusėje kavos nebegeriu, užtenka 2-3 puodelių per dieną.
Dažnoje šeimoje sekmadienio ar šeštadienio pusryčių ruoša yra vyro, tėčio pareiga ir/ar privilegija. Ir paprastai vaikai vargiai prisimena kasdienius mamos blynus, bet tėčio sekmadieninį pusryčių patiekalą – būtinai! Kaip Jūsų šeimoje? Turite dieną, kai privilegijuotai gaminate?
Būta tokios tradicijos ir mano šeimoje, kai augau pas tėvus. Bet dabar pas mus pusryčius daro kas gali – arba aš, arba žmona, arba sūnus. Bet sekmadieniais tai dažniausiai būna klasikiniai miltiniai blynai. Ir anūkas juos mėgsta. Kai būnam visi kartu, tradicija yra patiekalas, o ne kas juos gamina. Sekmadienio pusryčiai smagiausi – per juos daugiau pabendraujam ir praleidžiam laiką kartu.
Romantiški pusryčiai – kas tai?
Romantiškiausi pusryčiai buvo Marselyje, ant Viduržemio jūros kranto. Šviežios austrės ir šaltas šampanas.
Keisčiausi pusryčiai, kuriuos yra tekę valgyti?
Australijoje. Tai buvo pusryčiai su skrudinta duona, ant kurios tepama alaus mielių užtepėlė „Vegemite“. Tai toks skonis, kurį arba pamilsti, arba nekenti nuo pirmo kąsnio. Bet man patiko. Toks nenusakomas keptų svogūnų, sojos padažo ir alaus mielių poskonis. Nepapasakosi, geriau pabandyti.
Keisčiausia vieta, kurioje yra tekę pusryčiauti?
Ujūnio druskožemyje Bolivijoje. Labai anksti kėlėmės, filmavome nuo aušros. Pusryčiai name, pastatytame iš druskos. Baldai iš druskos. Ant stalo druska. Ir aplinkui kiek akys mato – druska. Keista ir dabar prisiminti.
Pusryčiai mieste: mėgstate, praktikuojate, jeigu taip – kur geriausi?
Jeigu turiu galimybę, pusryčiauju mieste šeštadieniais. Kai miestas tik bunda arba dar ilsisi po nakties. Geriausia, jei tai gaivus vasaros rytas ir niekur nereikia skubėti.
Pusryčiams niekada nevalgyčiau...
.... turbūt tai būtų, koks sotus mėsos patiekalas. Pusryčiai neturi apsunkinti, jie turi būti lengvai virškinami. Visada geriau jaustis vos vos neprivalgius. Lengvoje formoje – kad dieną viskas gerai sektųsi.
Ko palinkėtumėte visiems pusryčiaujantiesiems?
Linkiu džiaugtis kiekvienu rytu. Pagal posakį – metuose yra tik dvi dienos, kai nieko negali pakeisti. Vakar ir rytoj.
Skanių pusryčių!
