top of page

Rinkdami geriausius restoranus Lietuvoje komisijos nariai turėjo investuoti keturženkles sumas!

Geriausių restoranų rinkimai nėra paprastas įvykis kulinarinėje Lietuvos padangėje ne tik iš kultūrinės pusės – jam prireikė (ar bent turėjo prireikti) milžiniškos finansinės komisijos narių investicijos į Lietuvos restoranų plėtrą. VMG paskaičiavimais, 60 restoranų aplankęs komisijos narys turėtų vidutiniškai išleisti 3600 Eur. Norėdamas objektyviai įvertinti restoraną, jį turėtų lankyti bent tris kartus, taigi suma šokteli iki 9000–10 000 Eur!!! Apie savo nekuklų indėlį į „30 geriausių restoranų Lietuvoje“ konkursą pasakojo renginio organizatoriai, virtuvės šefai, komisijos nariai ir tie, kurie dėl įvairių priežasčių pasiūlymo vertinti restoranus atsisakė.


justinas

Justinas Kapkovičius, „IDW Esperanza Resort & Spa“ vyr. virtuvės šefas

„Šiais metais atsisakiau dalyvauti restoranų apdovanojimuose kaip komisijos narys, kadangi mano įsitikinimai nesutapo su išrinktųjų kandidatų į sąrašą įsitikinimais. Kai pirmaisiais metais vyko apdovanojimai, buvau įtrauktas į vertintojų sąrašą. Tuo metu turėjau daugiau laisvo laiko, atliekamų lėšų ir apsilankiau 18-ikoje restoranų iš pateikto sąrašo. Kiek man tai kainavo? Vidutiniškai su maistu ir vynu viename restorane išleidau apie 60 Eur. Taigi, iš viso susidaro daugiau nei 1000 Eur suma. Be abejo, laiko irgi sugaišau nemažai – juk restoranui reikia skirti minimum 4 valandas. Jei sąžiningai lankaisi daugumoje restoranų, turi per tris mėnesius tam skirti kone visą laisvalaikį. Ar yra numatyta, kiek restoranų privalai aplankyti prieš juos vertindamas? Griežtos tvarkos nėra. Bet norint objektyviai įvertinti maitinimo įstaigas, turėtum aplankyti visus. O kaip yra iš tiesų? Atsakysiu asmeniniu pavyzdžiu. „Esperanzoje“ šiais metais iš komisijos narių lankėsi vos keli komisijos nariai. Jų skaičius ant vienos rankos pirštų sutelpa.“

Valerijos Stonytės nuotr.

Valerijos Stonytės nuotr.


Linas Petrukaitis, Gero maisto akademijos įkūrėjas

„Komisijoje dirbo lygiai 100 žmonių, todėl jų balsavimo rezultatų, net ir ramybės dėlei, ir anketų skelbti tikrai neketiname. Nereikia įsivaizduoti, kad komisija – tai grupė žmonių, kurie jau kai ateis į restoraną, tai visi iškart atpažins. Tai civiliai žmonės, kurie vaikšto užsimaskavę civiliais drabužiais, jie atėję į restoraną nepareiškia: „Aš esu komisijos narys.“ O dėl finansinės pusės, tikrai džiugu, kad žmonės sutiko lankytis restoranuose ir juos vertinti. Juk jie tai darė, nes jiems nuoširdžiai buvo įdomu. Nebuvo taip, kad davėme ženklą ir visi puolė bėgti į restoranus. Jie nuolat vaikšto ir domisi, taip prisidėdami prie Lietuvos restoranų plėtros.“

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė, gero maisto akademijos Tarybos pirmininkė Evalda Šiškauskienė

„Akademijos nariai turi ragauti patys ir aplankyti visus restoranus. Jeigu neapsilankai restorane, tikrai negali balsuoti. Anketoje turi pažymėti, ar buvai, ar nebuvai restorane. Apsilankymus ten jie finansuoja savo lėšomis. Pavyzdžiui, aš lankiausi visuose 60 restoranų.“

Dovilės Jakšaitės nuotr.

Dovilės Jakšaitės nuotr.


Kulinarinių knygų autorė, televizijos laidų vedėja bei žurnalistė Beata Nicholson:

„Kiekvienais metais Vilniuje ir visoje Lietuvoje vis atsiranda naujų restoranų. Tikrai turime kur nueiti ir ką pamatyti. Džiugu, kad vieni restoranai kyla, kiti leidžiasi. Tai reiškia, kad pokyčiai vyksta ir mes esame naujų restoranų šalis. Neturime gilių šaknų, bet yra didžiulė dinamika ir galiu pasakyti, kad tikrai turime tokių vietų, kurios nenusileistų ir nepadarytų gėdos ir didžiausiuose Europos miestuose. Tiksliai negalėčiau pasakyti, kiek pinigų išleidau, bet sakyčiau, jog atėjo tokie laikai, kad kai nori pavalgyti gerame restorane turi būti pasiruošęs 100 eurų, o jei dar nori gerti ir gerą vyną, 100 eurų yra minimali suma.“

Sigitas Žemaitis, restorano „Sweet Root“ įkūrėjas

„Gavau pasiūlymą dalyvauti „30 geriausių restoranų Lietuvoje“ rinkimuose kaip komisijos narys ir vertinti konkurse dalyvaujančius restoranus, bet jo atsisakiau dėl paprastų priežasčių. Esu susijęs su įvairiais restoranų žmonėmis, taigi nuomonė būtų subjektyvi, be to esu labai užimtas darbuodamasis kasdien savo restorane, tad, kad ir kaip norėčiau, neturėčiau pakankamai laiko aplankyti į nominantų sąrašą įtrauktų restoranų. Tačiau manau, kad tai tikrai yra įmanoma, jei ties tuo koncentruojiesi ir dirbi. Apdovanojimus vertinu kaip gražų ėjimą į priekį, gerai, kad Lietuvoje vyksta tokios iniciatyvos.”

Dainiaus Ščiukos nuotr.

Dainiaus Ščiukos nuotr.


Alfas Ivanauskas, „Virtuvės mitų griovėjų“ idėjinis vadas

„Labai sveikinu, kad tokie apdovanojimai, kaip „30 geriausių restoranų Lietuvoje“, vyksta, nes tokiu būdu visuomenė sužino apie naujas vietas. Tikrai džiugu, kad šalies pragyvenimo lygis taip sparčiai kyla – juk komisijos nariai restoranus lanko savo lėšomis, jie Lietuvos gastronominio gyvenimo vardan investavo triženkles sumas. Jei skaičiuotume, kad komisijos narys aplanko visus 60 restoranų ten išleisdamas vidutiniškai po 60 Eur, turėtų trims mėnesiams atsidėti 3600 Eur. Mano asmenine nuomone, vieną kartą aplankyti restoraną irgi nepakanka – tai turėtų būti daroma bent tris kartus, nes tik taip pavyktų užfiksuoti virtuvės šefų sugebėjimą dirbti su sezoniškais produktais, be to, po restorano atidarymo praėjus vos keliems mėnesiams, situacija tikrai gali pasikeisti. Pats irgi gavau pasiūlymą dalyvauti apdovanojimų komisijoje, bet atsisakau pasiūlymo, nes daug keliauju ir dirbu, visuose 60 vietų apsilankyti per tris mėnesius neturėčiau pakankamai laiko. Tai tikrai didelis, sudėtingas ir labai specifinis darbas, nes čia tiesiog nenueisi su draugais pasišnekėti, suvalgyti vos kelių patiekalų, užkandukų ir kažką paužkandžiaujant po to parašysi įvertinimą. Nes negali ragauti tik sriubos ir deserto. Arba tik salotų ir užkandžio. Ir taip spręsti apie restoraną. „Virtuvės mitų griovėjų“ komandai 2016-aisiais prireikė net visų metų, kad įvertintume daugiau bei 100 restoranų VMG kulinariniams apdovanojimams. Pasaulinio lygio komisijai samdyti neturėjome lėšų, maitinimo įstaigas visose Baltijos šalyse vertinome patys, tačiau, prieš išrinkdami geriausius, sąžiningai lankėme kiekvieną restoraną bent po tris kartus.“

Rasa Ščeponienė, žurnalo „Geras skonis“ vyriausioji redaktorė (Valerijos Stonytės nuotr.)

Rasa Ščeponienė, žurnalo „Geras skonis“ vyriausioji redaktorė (Valerijos Stonytės nuotr.)


Žurnalo „Geras Skonis“ redaktorė ir projekto Tarybos narė Rasa Ščeponienė

„Iš šešiasdešimties buvau nebuvusi penkiuose restoranuose. Pastaruosius du mėnesius visus savo pinigus pravalgiau! (juokiasi) Tiesą sakant, net ir pavargau nuo tų geriausiųjų. Sakiau, kad kai baigsis rinkimai eisiu į kokį ukrainietišką restoraną valgyti barščių. Bendrai išleistos sumos neskaičiavau, bet viename restorane visada imu du patiekalus ir vyną, tai išeina apie 70 Eur“.

Verta žinoti: pagrindiniai restoranų vertinimo kriterijai

Jei ir jums įdomu, kaip vyksta restoranų rinkimai, turite žinoti, kad projektą organizuoja Gero maisto akademija kartu su Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija, Lietuvos restoranų vyriausiųjų virėjų ir konditerių asociacija bei žurnalu „Geras skonis“. Gero maisto akademijos Taryba, kuriai priklauso 10 narių, sudaro pirminį 60 restoranų sąrašą, kurį reitinguoja daugiau nei 100 Akademijos narių. Vėliau Akademijos nariai turi tris mėnesius aplankyti restoranus ir remiantis pateiktais maisto vertinimo kriterijais, išrinkti 10, jo nuomone, geriausių restoranų Lietuvoje. Sudarant reitingą labiausiai yra vertinamas restoranų maistas ir kaip jis patiekiamas (virtuvės savitumas, meniu pasirinkimas, ingredientai, patiekalų kompleksiškumas, skonis, patiekimas), gėrimų meniu ir aplinka.

Renginį inicijuoja „Švyturys“.

Naujausi įrašai

bottom of page