Renata iš „Kūmutės virtuvė“: „Mačiau, kaip į vandenynus metami neprapjauti penkiaaukščiai tortai"

„Kūmutės virtuvė“ yra turbūt vienas pirmųjų blogų Lietuvoje apie maisto gaminimą. Jo autorė, Renata Šniolienė, savo kailiu patyrė, kaip metams bėgant keitėsi požiūris į maistą: kaip tausiai mama ir močiutė elgdavosi su kiekvienu maisto produktu, kaip atsakingai planuodavo valgiaraštį, kaip, įsikūrus pirmiesiems prekybos centrams visi staiga ėmė pirkti ir išmesti DAUG, Renata – taip pat...


Elementarus išlaidų maistui pasiskaičiavimas ir šiukšliadėžės turinys, o taip pat darbas kruiziniuose laivuose, kur tonos maisto būdavo pilamos į vandenyną, vieną dieną atvėrė Renatai akis. Ir šiandien ji yra tausios naminės virtuvės ambasadorė.


Kūmutės virtuvė, Renata Šlionienė, receptas
Asmeninio archyvo nuotr.

Pats pirmiausias su tvarumu, draugiškumu aplinkai susijęs sprendimas, kurį įgyvendinote pirmiausia?

Pabėgę gyventi į užmiestį, ėmėme galvoti, kaip ir ką auginsime. Visada labai mėgau konservavimą ir fermentaciją, tad norėjosi užsiauginti savų daržovių. Niekada „nedraugavau“ su cheminėmis trąšomis, todėl pirmiausia vyras įrengė komposto dėžę, į kurią keliaudavo visi maisto likučiai ar daržovių žievės. Komposto žemė ypač derlinga, todėl kasmet džiaugiamės gausiu agurkų ir rūšinių vynuogių derliumi.


Kūmutės virtuvės autorė ir Alfas Ivanauskas
VMG nuotr.


Kada atradote #zerowaste virtuvę, taupų ir tausų maisto gaminimą?

Maisto nešvaistymas mūsų šeimoje buvo norma, nuo vaikystės mačiau, kaip tausiai gamino ir maistą planavo močiutė, mama. Bet, neslėpsiu, atsiradus pirmiems prekybos centrams ir ypač gausiai produktų pasiūlai, kaip ir daugeliui deficito kartos žmonių, norėjosi tarsi suvalgyti viską, ko trūko vaikystėje. Kelis metus pirkdavau daug, išmesdavau nesuvalgytą maistą, kol vieną išganingą dieną sumąsčiau rinkti parduotuvių kvitus ir paskaičiuoti, kiek gi išleidžiame maisto produktams. Po mėnesio, jau suskaičiavusi išlaidas žvilgtelėjau į šiukšlių dėžę. Tada ir tapo aišku, kad išmetu ne tik maistą, bet ir mūsų uždirbtos pajamas, laiką, kurį leidžiame prekybos centre.

Vėliau, jau pradėjus auginti daržoves ir gaminti naminį maistą, atėjo suvokimas, kokia yra maisto vertė. Šia vertės filosofija vadovaujuosi iki šiol.

Dar viena, labai didelė inspiracija nešvaistyti maisto, buvo darbas kruiziniuose laivuose. Mačiau kaip į vandenynus išmetamos tonos nesuvalgyto maisto, nė neprapjauti penkių aukštų tortai... Mačiau, kiek laiko ir su kokiu atidumu tas maistas buvo gaminamas, tad buvo skaudu, kad išmetamas ne tik maistas, bet ir nesuvokiamas kiekis žmonių laiko, logistikos ir žaliavų kaštų…



Žmonės, būna, galvoja, kad kažką reikėtų daryti kitaip, tačiau daryti yra sunkiau nei galvoti. Gal turite kokį sėkmės receptą, kažką, kas suveiktų, kaip, na, „spyris į sėdinamąją“. Kas jums asmeniškai suveikė labiausiai?

Pirmiausiai raginčiau nesiekti tobulumo. Nepažįstu nė vieno šimtaprocentinio zerowaster’io, nes tai tiesiog neįmanoma gyvenant šiuolaikinį gyvenimą. Tačiau visi galime pradėti nuo mažų žingsnelių ir ugdyti naujus įpročius. Pavyzdžiui, tiesiog vieną dieną nuspręsti rūšiuoti šiukšles, einant į parduotuvę pasiimti daugkartinį pirkinių krepšį, vartoti Lietuvoje auginamus produktus ar dalį vejos kieme visgi paversti pakeltomis lysvėmis daržovių ar prieskonių auginimui.



Išvardinkite bent kelis dalykus, kuriuos šiandien darote savo kasdienybėje, namuose, o ypač virtuvėje, mieste, darbe ir pan. ir tai daro jūsų gyvenimą ne tik draugiškesnį aplinkai, bet suteikia dar ir kažkokios papildomos naudos, pavyzdžiui, padeda taupyti ir pan.


1. Vištos. Neatsidžiaugiame sprendimu laikyti dedekles. Jos mūsų kieme atlieka ne tik kiaušinių ridenimo funkciją. Jų dėka uždarėme vadinamąjį maisto ratą ir gyvename visiškai be maisto atliekų ir chemijos. Rudenį paukštes keliems mėnesiams apgyvendiname šiltnamiuose, kur jos išpurena dirvą, išlesa net mažiausias žolių šaknis ir, žinoma, natūraliai patręšia dirvą.


2. Šaldiklis. Sprendimas įsigyti atskirą šaldiklį buvo puiki mintis, šaltyje kone visos daržovės, uogos ir kitos gėrybės išlaiko spalvą, vitaminus ir skonines savybes.


3. Aliejus. Šaltai spaustų aliejų gamyba – mano pagrindinė veikla. Ėmiausi jos ne tik dėl natūralių skonių ir sveikų riebalų vartojimo. Tai veikla be atliekų, nes sėklų ir riešutų išspaudos yra augaliniai baltymai, puikiai tinkantys naminių paukščių ir gyvulių maisto papildymui. Dalį sunaudojame maistui kaip džiūvėsėlių pavaduotoją, maišome į lesalą vištoms, beriu jų ir miške prie namų laukiniams paukščiams. O didžiąją dalį išspaudu mainau į ūkininkų produkciją – pieno produktus, malūno miltus, putpelieną. Ūkiniai mainai yra ne tik puikus būdas keistis produkcija, bet ir socialinė bendraminčių bendravimo forma.


4. Fermentacija (rauginimas). Tai puikus gamybos būdas, gausus probiotikais ir vitaminais, o taip pat būdas sunaudoti pradėjusias vysti daržoves ar vaisius. Rauginti galima viską!



Koks yra Jūsų pats mėgstamiausias #zerowaste receptas?

Nuo tada, kai Lietuvoje buvo pradėtas švęsti Helovinas, akis badydavo šimtai skaptuotų moliūgų, kurie vos kelias dienas pabuvę dekoracijomis, dažniausiai yra išmetami. Retas kuris juos kompostuoja, dar retesnis veža į mišką laukiniams žvėrims. Skleidžiu žinią ir raginu moliūgų neišmesti, o pasigaminti minkštimo tyrės, kuri šaldiklyje išlaiko visas skonines savybes iki 9 mėnesių. Jos naudojimo spektras yra ypač platus – tyrės pilu į sriubas, troškinius, kepu fantastišką pyragą, sausainius, tyre gardinu desertus. O ką jau kalbėti apie pasaulyje itin populiarią „Spice Pumpkin Latte”, ją irgi galima pasigaminti namie!