Kalbėti apie ekologiją, tausesnį gyvenimo būdą, zero waste, zero mile ir panašius dalykus vakar gal ir buvo mada, trendas, nauja tema madingiems pokalbiams. Tačiau šiandien tai yra būtinybė tik jau ne kalbėti, o daryti.
Alfas iniciavo tvarumo projektą, kurio tikslas gana ambicingas – suburti 30 000 narių bendruomenę, kuriai būtų įdomu ir smagu kasdien investuoti bent 5 savo gyvenimo sekundes. sukurtų kažką tvaresnio – patiekalą, įprotį, alternatyvą tam, kas netvaru.
Kaip kilo idėja imtis projekto TVARIAI’30?
Tvarumas, draugiškumas aplinkai, zerowaste‘inimas jau tapo neatsiejama daugelio mūsų kasdienybės dalimi. Tai, kaip perki, elgiesi, ką darai, rodo tavo asmenybę, santykį su gamta, gyvūnais ir apskritai viskuo, kas yra šioje planetoje. Jeigu anksčiau niekas nekreipdavo dėmesio į tai, kokiame – daugkartiniame ar vienkartiniame, puodelyje yra tavo kava, į kokį maišelį sudedi pirkinius, tai dabar puodelis ar maišelis yra tavo nuomonės afiša. Tai, kokį automobilį vairuoji, jau nėra tik tavo statuso įrodymas, tai – tarsi tavo santykio su aplinka deklaracija. Nuskenuoji žmogų ir viskas aišku: nereikia nei kalbų, nei debatų.
Labiausiai su mintimis apie tvarumą, o tiksliau su kone pragaištingu netvarumu susidūriau šiemet, viešėdamas Prancūzijos Polinezijoje. Keliavau po mažas salas, kuriose buvo tiek plastiko šiukšlių – butelių, nuolaužų, maišelių, kad ėmė šiurpas.
Tas vaizdas sukrėtė.
Koks su tvarumo idėja susijęs konkretus pokytis per pastaruosius metus įvyko Tavo gyvenime, virtuvėje, kelionėse?
Jau senokai rūšiuoju šiukšles, turiu ir naudoju daugkartinį puodelį, tausiai elgiuosi su maistu: valgiaraštį labai planuoju – taip neprisiperku nereikalingų maisto produktų ar per didelių jų kiekių; maisto likučius sunaudoju kūrybiškai – kitiems patiekalams gaminti, pagardinti ir pan.
Esu įsitikinęs, kad žmogus turi pats patirti kažkokio dalyko siaubą, grėsmę, mąstą ar neteisybę, kad pradėtų keistis. Skaičiai kartais padeda. Įsivaizduokite: vienas žmogus Lietuvoje per metus išmeta apie 74 kg šiukšlių. Tai yra beveik 4 milijonai eurų per savaitę!
Bet negali liepti žmogui keistis ar keisti gyvenimo būdą. Liepimas, įsakmus tonas sukelia priešingą reakciją. Todėl projekto tikslas – ne aiškinti, įrodinėti, o užkrėsti tvarumo virusu, kaip užkrečiama juoku, kelionių aistra ir pan. Žmogus turi pajusti, kad jis pats to nori, kad ne privalo, bet nori, nes tai daryti smagu, įdomu, dovanoja pasitenkinimo, šilumos jausmą – tokį suteikia įsitraukimas į labdaros, paramos projektus. Atvažiuoji, pavedžioji prieglaudos šuniuką – išvažiuoji su šiluma, gėrio jausmu širdyje. Pajunti, kad gali kažką padaryti, kažką, kas keičia dalykus, dėl ko mums visiems geriau, ramiau ir šilčiau.
Kartais galvojame: bet o ką aš, vienas, galiu padaryti?
Bet kiekvienas mūsų yra susijęs su dar bent 10-20 žmonių, kurie matydami mūsų pokytį, jausdami poveikį, tikėtina, ir patys sąmoningai ar net nejučia keisis. Tokia didėjančia progresija tvarumo virusas ir plis. „Pradėk nuo savęs“ yra geriausias patarimas ir didžiausias pirmas mažas žingsnis.
Štai jeigu savo asmeniniam tvarumo iššūkiui kiekvienas mūsų kasdien skirsime vos 5 sekundes, per metus sukaupsime 30 valandų praktikos ir patirties, kuri realiai kažką pakeis. O jeigu kiekvieno mūsų pavyzdžiu paseks dar bent 20-30 mūsų pažįstamų?
Tvarumo, draugiškumo gamtai, aplinkai idėjų pasaulyje nemažai ir gana radikalių pareiškimų, kaip antai: „Nori išgelbėti pasaulį – neturėk vaikų“ , „Naminiai augintiniai ir jų rinka įsuka didžiulį vartojimo ratą, palieka milžinišką CO2, todėl jeigu gali neturėti, neturėk“. Žmonės yra pasiruošę paaukoti ne tik tam tikrus malonumus ir savo įpročius, bet ir tam tikrą gyvenimo komfortą: gyvena mažučiuose butukuose-kišenėse, su vienu šaukštu, viena šakute ir viena pagalve, važinėja tik dviračiais, neskraido ir pan. Ką apie tai manai?
Labiausiai netvaru yra apskritai gyventi. Kiekvienas mūsų veiksmas – pirkimas, saugus mylėjimasis, darbas kompiuteriu, prausimasis sukuria šiukšles, teršia aplinką. Manau, kad gyventi tvariau nereiškia gyventi save skriaudžiant arba nepatiriant malonumų, badaujant ar jaučiant kitokį diskomfortą. Mano galva, gyventi tvariai reiškia patirti malonumą sąmoningai pasirenkant, ko tam malonumui iš tikrųjų reikia. Gal nereikia tiek priemonių namams išvalyti? Gal galiu mažiau vandens į vonią prisileisti? Gal užtektų mėsą valgyti kartą ar du per savaitę, o ne kasdien?
Radikalūs sprendimai dažniausiai yra trumpalaikiai ir kažkam kenkia – gal santykiams, gal sveikatai. Kuo labiau save skriaudžiame tuo sunkiau siekti tikslų.
Kuo mažiau radikalumo ir kuo daugiau empatijos bei sąmoningos, malonios, geros patirties!
