Jeigu dar nesate girdėję, kas yra #ecobutas, būtinai pasekite jį instagrame.
Šią paskyra instagrame kuria ir apie savomis rankomis įrenginėjamą butą rašo Anykščiuose gyvenantys tvaraus ir draugiško gyvenimo būdo, „Pasidaryk pats" entuziastai Simona ir Paulius.
Tai žmonės, kurie be jokių „aukštų“ frazių, trendinių šūkių gyvena įdomų ir prasmingą gyvenimą. Stebėdami juos, į tvarumo kūrimą įsitrauksite kaip maži vaikai į labai įdomų žaidimą. Beveik garantuojame!
Kodėl Jums svarbu ekologija, tausus ir tvarus gyvenimo būdas, tvarūs žmogiški santykiai ir tokie santykiai su aplinka, savo daiktais?
Niekada tikslingai ar specialiai nesidomėjome „praktine” ekologija. Tiesiog visada ieškojome būdų įdomiai gyventi. Nebijome mesti sau iššūkių, norime apsupti save idomiais žmonėmis. Ieškome, kaip prasmingai bendrauti, prasmingai panaudoti daiktus ir savo laiką. Taip, po truputį, mūsų gyvenimuose atsirado DIY judėjimas. Mums tiesiog labai įdomu išmokti pasigaminti daiktus patiems, suprasti kaip ten kas veikia, kaip konstruojasi. Su laiku supratome ir kokią žalą planetai daro šių laikų vartotojiškumas, kokius kalnus baldų, prietaisų žmonės išmeta, tad pajautėme, kad nenorime prie šio žalojimo prisidėti. Ir tuomet mums pasidarė įdomu gyventi mėginant sunaudoti kuo mažiau resursų. Tai tapo savotišku žaidimu.
Įdomu, kur yra ta riba, tas paskutinis lašas, kada žmonės nusprendžia, kad viskas, šiandien yra ta diena, kai keisimės.
Paulius maždaug 2013 metais nuvažiavo į ūkį, kur maistas buvo auginamas gamtinės žemdirbystės pagrindais, tuomet pradėjo pats domėtis gamtine žemdirbyste ir suprato, koks įdomus dalykas yra gamta, kokie nuostabūs procesai ten vyksta ir kad sodininkavimas gali būti labai įdomus.
Domėdamasis ekologija labiau pažįsti pasaulį: pradedi atrasti ne tik gamtos niuansus, bet ir geriau pažinti aplinką. Labai „veža” tas atradimo, supratimo jausmas. Aš 2016 metais susidomėjau zero waste judėjimu, kurį priėmiau kaip iššūkį. O tada jau abu ėmėme dar giliau domėtis savo santykiu su daiktais, žmonėmis, aplinka. Pradžia tokia ir buvo: augdami santykiuose vienas kitą pildėme, padėjome vienas kitam įgyvendinti idėjas. Taip atsidūrėme Kupiškyje, kur išsinuomojome butą be jokių baldų, prietaisų ir pan. Pirkti naujų baldų nenorėjome, nes tame bute gyventi ruošiamės neilgai, tad sumąstėme, jog viską galime pasigaminti iš to, ką pavyktų gauti iš kitų. Taip ir gimė #ecobuto idėja: usikūrėme Instagram paskyrą ir pradėjome rodyti pasauliui, ką veikiame savo naujuose namuose.
Labai užsikabinome. Pasigaminus vieną kitą baldą užplūsdavo toks keistas pasitenkinimo, didžiavimosi jausmas, nes niekad nemanėme, kad galime patys gaminti baldus ar kokius kitus daiktus! Ir dabar vis ieškome naujų iššūkių, dalykų, kuriuos galime pasidaryti patys.
Šiuo metu labai domimės eksperimentais su maistu.
Pasidalinkite 5 savo svarbiausiais atradimais/pokyčiais/patarimais, kurie labiausiai prigijo ir pakeitė jus ir gyvenimą taip, kad dabar kitaip ir neįsivaizduojate?
1. Nusprendėme nebedovanoti vienas kitam daiktų. Dovanojant daiktą jis tarsi tampa šventės atributu – tarsi reikia švęsti daikto atsiradimą. Nusprendėme stebinti vienas kitą patirtimis, geru maistu. O jei kokio daikto tikrai reikia, pasitariame ir sąmoningai kartu nusiperkame. Pirmiausia daiktų ieškome „iš antrų rankų“, vengiame pirkti naujus daiktus.
2. Niekada nesakyti „Neįmanoma”, o įsivardinti žingsnius ir išsigryninti, kas konkrečiai atrodo neįmanoma, ir tada, pasitelkiant kūrybiškumą, paversti tai įmanomu. Pavyzdys iš mūsų buities: visada norėjome nerūdijančio plieno stalo virtuvėje, tačiau tuo metu mūsų kišenei jis buvo neįperkamas, tad suradome būdą, kaip jį pasigaminti. Nusipirkome nerūdijančio plieno lakštą, vietinio skardininiko paprašėme jį išlankstyti ir išpjauti pagal mūsų matmenis, pasidarėme jam medinį pagrindą ir štai turime puikų nerūdijančio plieno stalviršį!
3. Mums labai svarbus bendruomeniškumas, tad galime patarti nueiti išgerti arbatos pas kaimyną, su kuriuo ankščiau nebendravote. Ne tik sužinosite kažką naujo, bet ir atrasite naują pagalbininką, bičiulį, o prireikus galėsite ir kokį įrankį pasiskolinti.
4. Trumpos maisto grandinės. Atsikraustę į Anykščius iš karto ėmėmės vietinio maisto paieškų. Pieną, kiaušinius perkame iš vietinių ūkininkų, šiuos produktus dar ir į namus gauname su pristatymu. Stengiamės megzti stiprius ryšius su bendruomene, taip vis gauname šviežio, vietinio maisto. Taip pat einame į turgų, ten perkame sezonines, vietines daržoves, kažkiek jų užsiauginame ir patys. Vasarą keliaujame į mišką rinkti mėlynių.
5. Įsigijome gerą, galingą maisto trintuvą, kurio pagalba iš paprastų produktų pasigaminame labai daug patiekalų: kone kas rytą geriame vaisių kokteilius, gaminame gvakamolę, riešutų sviestą, tešlas kepiniams, humusą, naminius ledus, trintas sriubas ir panašiai. Džiaugiamės investavę ir nusipirkę daiktą, kuris tarnaus ilgai ir bus naudojamas kasdien.
Gali atsirasti abejojančių, ar tikrai „viską daryti namuose patiems“ yra tausiau ir taupiau. Juk kiek tai „kainuoja“ ir „suvalgo“ laiko!
Mes pasirinkome patirčių, iššūkių, eksperimentų kelią. Jis ilgesnis, bet mums daug įdomesnis. Kitas kelias yra daug dirbti, taupyti, ir tuos pinigus sumokėti kažkam, kad pagamintų ‚galutinį produktą” – gražius, funkcionalius, tvarkingus namus. Mums nėra įdomu tiesiog gyventi gražiuose namuose. Be to, kai atsikraustėme į Anykščius, norėjome pradėti iškart gyventi, o ne taupyti ir laukti dienos kai kas nors čia ateis ir viską suremontuos. Mūsų namuose kiekvienaas kampas yra su savomis istorijomis, kurias mėgstame pasakoti svečiams. Čia taip pat nėra nė vieno naujo baldo – viskas pagaminta mūsų pačių iš antrinių žaliavų. Žinoma, procesas užsitęsia, kartais nebaigtumas erzina, bet vis pasikartojame sau dėl ko tai darome ir koks yra mūsų tikslas.
Ką sunkiausia pasigaminti patiems, o kas tik atrodo labai sunku ir tik dėl to atrodymo daugelis mūsų net nepabando to pasigaminti?
Viskas yra lengva, jeigu iš pirmo karto nesieki padaryti tobulai. Jeigu nusiteiki, kad iš pradžių reikės keliskart suklysti, gali padaryti labai daug. Tačiau nereiktų šokti „aukščiau bambos“ – nereikėtų pradėti kalti namui stogo, kol nepamėginai pastatyti būdos šuniui. Mes taip pat kai kuriuos darbus patikėjome profesionalams, pavyzdžiui, krosnį ir šildymo sistemą įrengė meistrai, balkono langų patys taip pat nekeitėme.
Nemažai keliaujate – kaip tvariai pavyksta tai daryti? Kokie čia būtų esminiai atradimai ir patarimai „pradinukams“ ?
Kadangi bendrystė su kitais žmonėmis mums svarbi ir gyvenamoje aplinkoje, mums nesudėtinga su žmonėmis bendrauti ir keliaujant. Stengiamės kiek galėdami bendrauti su vietiniais, lankytis vietinių gyventojų pamėgtose vietose. Dažniausiai keliaujame labai paprastai – tranzuojame, o ant pečių nešamės po kuprinę, kurioje turime palapinę, keletą drabužių ir maisto gaminimo balionėlį. Neseniai taip keliavome po Pietų Prancūziją. Miegojome palapinėje, vietose, kurias pasiūlė pavežėjai. Maistą gaminomės ant mažyčio dujų balionėlio. Taip keliaudami ne tik iš labai arti susipažįstame su kultūra ir žmonėmis, bet ir visos kelionės metu patiriame nuotykių, miegame neįtikėtino grožio vietose. Tad ir patarimas labai paprastas – nebijoti bendrauti ir gyventi arti gamtos.
Tvarus gyvenimo būdas – laimingesnis. Kuo, kaip tai pagrįstumėte remdamiesi sava patirtimi?
Mes nesame iš tų žmonių, kurie ieško laimės ir dengiasi tokiais dalykais kaip tvarumas ar tobula buitis. Mums svarbiau iššūkiai, kūrybinė laisvė. Siekiame gyventi sąmoningai, o priimdami sprendimus išsikalbame bei išsigryniname, kokie iš tikrųjų yra siekiai ir tikslai. Tuomet ir džiaugsmas aplanko savaime - džiaugiamės pažintimis su įdomiais žmonėmis, momentais, kai ką nors naujo išmokstame, sužinome, ar kai mūsų darbus pastebi, gauname gražių žodžių iš aplinkinių.
