Kas Prezidento šaldytuve? Ką jis valgo pusryčiams – kapotą kiaušinienę, o gal... omarus? Smalsu, bet negi trukdysi tokį svarbų žmogų tokiais nereikšmingais klausimais. Tačiau taip jau yra, kad pačios iškiliausios asmenybės niekada neskirsto klausimų į reikšmingus ir bereikšmius, kvailus ir protingus – nuoširdžiai ir paprastai atsako į visus.
Kviečiame paskaityti žurnale „Ikona" spausdintą pokalbį su Prezidentu Valdu Adamkumi, kuris be jokių išlygų ir abejonių yra viena iškiliausių ir tikriausių asmenybių Lietuvoje. Prieš 11 metų antrąją kadenciją baigusio Prezidento gimtadienį lapkritį vis dar mini visa Lietuva, nes kas tikra, tas nekelia abejonių.
Prezidente, ilgai gyvenote Amerikoje, būdamas Lietuvos prezidentu daug keliavote. Skaniau valgyti namuose ruoštą maistą ar restoranuose patiektą?
Esu prijaukintas valgyti namie. Džiaugiuosi, kad gyvenimas taip susiklostė, jog vienas geriausių pasaulyje šefų yra mano žmona Alma. O restoranai man yra labiau išimtys, pavyzdžiui, einame į juos oficialiomis progomis ar švęsdami kokias ypatingas šventes.
Lietuvoje esu aplankęs gal tik 2–3 restoranus. Dažniausiai su užsienio svečiais keliaujame į „Stiklius“, taip pat – „Narutį“, „Steakhouse Hazienda“. Juose yra geras maisto pasirinkimas. Lietuvos restoranai yra tarptautinio lygio.
Kokie lietuviški patiekalai jums pačiam patinka labiausiai?
Kai manęs paklausia, koks lietuviškas maistas yra ypatingas, iškart pagalvoju apie cepelinus, bulvinius blynus, koldūnus... Mano atveju, visa nelaimė, kad tai, kas man skanu, namuose yra draudžiama valgyti. Išsiprašiau Almos, kad bent porą kartų per metus leistų suvalgyti cepelinų. Juos valgau su grietine, kartais – su spirgučiais.
Jums būnant prezidentu tekdavo priimti kitų šalių prezidentus, karalius, kitus aukštus pareigūnus. Kuo juos vaišindavote?
Karalių ir prezidentų koldūnais ir cepelinais nevaišindavome (šypsosi). Šeimininkės nuspręsdavo, ką duoti. Daugiausiai būdavo paukštiena ir žuvis. Mano žmona labai gerai ruošia lašišą.
Kas dažniausiai maistą ruošia jūsų namuose?
Porą metų reikėjo sunkiai dirbti, kol virėja namuose prisitaikė prie mūsų stiliaus. Juk kiekviena tauta turi savo specifiką. Pavyzdžiui, amerikiečių neatbaidysi nuo didkepsnių. Aš pats niekada neatsisakydavau gero mėsos gabalo. Mano nuomone, Amerikoje mėsa yra pagaminama geriausiai, palyginus su kitomis šalimis, kur teko ją valgyti. Man patinka vidutiniškai iškepta mėsa, neperkepta. Per daug kepant mėsą ji sugadinama.
Koks patiekalas jums asocijuojasi su vaikyste?
Vaikui skanu viskas, ką paduoda mama. Neturiu kažkokių patiekalų, kuriuos prisiminčiau.
Ar yra patiekalų, kurių niekada nevalgytumėte?
Niekada nebuvau išrankus žmogus. Mėgstu viską, gal tik išskyrus aštrius patiekalus. Japoniška virtuvė manęs irgi nesužavėjo.
Kaip atrodo jūsų mitybos režimas?
Po ligos gydytojai aiškiai surašė, ką aš galiu ir ko negaliu valgyti. Pripažįstu, kad tai – sveika dieta. Daug daržovių, vaisių, leidžiama makaronų, vištienos, tačiau sumažintas bulvių kiekis, visiškai išbraukta kiauliena – o ją labai mėgau. Turiu pamiršti ir apie lašinius. Skųstis negaliu, nes jaučiuosi gerai, tačiau kartais atsiranda noras suvalgyti tai, kas uždrausta.
Kokius desertus mėgstate?
Mėgstu desertus su vaisiais, bet pudingai ar tortai manęs nevilioja. Tiesa, ledų neatsisakau.
Daug žmonių pradeda savo rytą su stikline vandens ir citrina. Kokių rytinių tradicijų laikotės jūs?
Lengva jums pasakyti – stiklinė vandens. Turiu prisipažinti, kad anksčiau išgerdavau dvi stiklines vandens per dieną. Ir tai jau galvodavau, kad daug. Daugiausia gerdavau arbatą. O dabar gydytojai liepia išgerti 8 stiklines vandens per dieną. Pradžia buvo sunki, išgerdavau 5 stiklines, o sakydavau, kad išgėriau visas aštuonias. Po truputį įpratau – stiklinė vandens jau stovi prie pusryčių stalo.
Visada buvote labai užimtas žmogus. Ar rasdavote laiko maistui gaminti? Galbūt turite savo firminį patiekalą?
Pats tikriausiai niekada rimtesnio patiekalo ir negaminau. Visgi badu nenumirčiau – esu kepęs ir viręs kiaušinius. Net jei ir negalėčiau kažko pasigaminti, prasimaitinčiau iš žalių produktų. Nors tikrai nesu vegetaras.
Pats visą gyvenimą daug sportavote, būdamas prezidentu nuolatos teikdavote informaciją apie savo sveikatos būklę. Jūsų nuomone, ar lietuviai pakankamai rūpinasi sveiku gyvenimo būdu?
Galiu pasidžiaugti – lietuvių dėmesys sveikam gyvenimo būdui yra išaugęs. Daugiau dėmesio skiriama mitybai. Dėl to labai džiaugiuosi. Džiugina, kad žmonės augina ekologiškus produktus, o pusfabrikačiai yra antraeiliai, nes lietuviai pripažįsta namuose pagamintą maistą.
Apibendrinus viską, lietuviai gyvena apgalvotai. Keliaudamas po pasaulį mačiau daug nutukusių žmonių, kartais net nesupranti, kaip žmogus gali savęs taip neprižiūrėti. Tuo metu lietuviai renkasi gerus produktus ir skiria dėmesio savo mitybai.
Ačiū už pokalbį.
