Žinomi pasaulio viešbučiai yra garsūs ne tik žvaigždutėmis vertinamais statusais, kvapą gniaužiančiais vaizdais, atsiveriančiais pro ne mažiau įstabių interjerų kambarių langus ar juose apsistojančiomis asmenybėmis. Tačiau prie jų istorijos ir vardo išgarsinimo ne mažiau prisideda ir juose užgimstantys nauji kulinariniai šedevrai. Tobulinant viešbučių virtuvių meniu, buvo sukurti nepakartojamų skonių tortai bei pyragai.
Šokoladinis „Ritz-Carlton“ pyragas
Norint papasakoti šio pyrago atsiradimo istoriją, nereikia keltis į tolimus praeities laikus. Grįžkime vos keliais metais atgal ir trumpam apsistokime viename iš prabangiųjų „Ritz-Carlton“ viešbučių. 2014 m. viešbučių tinklas ėmėsi kurti šio vardo firminį pyragą. Ieškodami išskirtinio skonio, meistrai nusprendė jį pagardinti prancūziško likerio „Grand Marnier“ bei „Valrhona“ šokolado deriniu.
Įdomu yra tai, kad „Grand Marnier“ ir „Ritz-Carlton“ išties sieja glaudus ryšys. XIX a. gyvenusį likerio išradėją Luisą Aleksandrą Marnierį Lapostolį ir viešbučio tinklo valdytoją Cezarį Ritzą siejo artima bičiulystė.
Raudonojo aksomo „Waldorf Astoria“ tortas
Raudonasis aksominis pyragas (Red Velvet) yra itin populiarus Jungtinėse Amerikos Valstijose. Tad ir „Waldorf Astoria“ torto receptas, manoma, buvo sukurtas ne bet kur, o Niujorke esančiame šio tinklo viešbutyje.
Istorija primena žavų kino filmą: viešbučio viešnia, paragavusi šio skanėsto, paprašė virtuvės šefo recepto. Tačiau šio recepto sudedamąsias dalis jis laikė paslaptimi ir nenorėjo išduoti. Nors atkakliai moteriai ir pavyko sužinoti torto paslaptį, tačiau džiaugsmas šioje istorijos vietoje truko neilgai – „Waldorf Astoria“ šefas jai kartu su receptu atsiuntė ir 300 dolerių sąskaitą. Pasipiktinusi tokiu akibrokštu, moteris nusprendė torto paslaptis išduoti ne tik artimiesiems, bet ir visai Niujorko aukštuomenei.
Kuo šis pyragas yra toks ypatingas? Tobulas raudonojo aksomo tortas privalo būti minkštas, o biskvitas – perteptas itin plonais kremo sluoksniais, saikingai išlaikant jo drėgnumą ir saldumą.
„Zacherio“ tortas iš Vienos
Pasilikime XIX a., tik persikelkime į 1832-ųjų Austriją, o, tiksliau, jos sostinę Vieną. Čia gyveno jaunuolis, vardu Francas Zacheris. Šešiolikametis jau tuo metu darbavosi virtuvėje. Tiesa, reikėtų paminėti, kad jis buvo viso labo mokinys, o pats tortas pirmą kartą buvo iškeptas ne viešbutyje.
Francas gavo vieno iš Austrijos diplomatų užsakymą – sukurti prabangiu ir išskirtiniu skoniu pasižymintį tortą. „Zacheris“ išties buvo ypatingas: jis gamintas naudojant juodąjį šokoladą, o skanėsto sluoksniai pagardinti pertepant juos persikų džemu. Ypatingas ir privalomas akcentas – prieš valgant tortą būtina jį patiekti su puriu baltu kremu.
Žinoma, paklausite, o kaip „Zacherio“ tortas yra susijęs su viešbučiu? Istorija byloja, kad Franco sūnus Eduardas Zacheris Vienoje atidarė viešbutį, o tėvo sukurtas tortas tapo firminiu jo desertu, kuriuo buvo vaišinami svečiai. Visgi Antrasis pasaulinis karas sumaišė visas kortas ir Eduardui teko ne tik atsisveikinti su viešbučiu, bet ir parduoti tėvo sukurtą receptą. Tam, kad „Zacherio“ tortas neprarastų savo vardo ir sugrįžtų teisėtiems šeimininkams, prireikė net kelių dešimtmečių.
Pyragas „Pie à la Mode“
Koks pyragas galėtų drąsiai būti vadinamu populiariausiu, o jo receptas tapti klasikos ir universalumo sinonimu? Keičiantis amžiams, žmonių įpročiams ir madoms, ko gero, obuolių pyragas su ledais vis tiek išliko vienu trokštamiausių desertų.
„Pie à la Mode“ – taip skambiai jis buvo pavadintas Džeimso Rolinso ir jo žmonos Nikolos, kurie lankėsi Vašingtone esančiame „Cambridge“ viešbutyje. Viešbučio restorane jie nusprendė pasivaišinti obuolių pyragu. Paklausti, kaip vadinasi šis desertas, Nikola spontaniškai atsakė, kad tai yra „Pie à la Mode“ arba paprasčiausiai madingas pyragas. Pavadinimas pasiekė net ir žiniasklaidą, o Niujorko dienraštis „New York Sun“ išgarsino pyragą visose Jungtinėse Amerikos Valstijose.
