Ciberžolė, kitaip vadinama kurkuma, išvertus iš sanskrito reiškia „geltona“. Viduramžiais vadinta indišku šafranu dabar yra neatsiejama kario sudedamoji dalis. Kilusi iš Pietryčių Azijos, Europoje žinoma nuo viduramžių.
Ciberžolės stambūs ovalūs lapai, augantys iš šakniastiebių, primenančių nendres. Milteliai ruošiami iš šakniastiebių, kurie išgarinami arba išverdami, o vėliau džiovinami ir sumalami.
Verta žinoti:
Pasižymi maloniais medžio ir sausos žemės aromatais, švelniai karčiu ir aitriu skoniu.
Ciberžolė turi kalcio, geležies, fosforo, jodo, taip pat vitaminų C, B1, B2, B3
100 g – apie 354 kcal.
Pavojinga – dažo audinius, tačiau perdozuoti neįmanoma.
Padeda išgydyti spuogelius ir palaikyti puikią odos būklę.
Pagerina virškinimą.
Normalizuoja cholesterolio kiekį kraujyje.
Palaiko gerą imuninės sistemos ir kepenų būklę.
Padeda numalšinti skausmus – pilvo, menstruacijų, dantų – ir mažinti reumatą, astmą, alergijas, sinusitą, kepenų ligas, žarnyno parazitus, uždegimą.
Ciberžolėje esantis kurkuminas negali veiksmingai patekti į kitus žmogaus audinius, kurie yra ne virškinimo trakte. Todėl norint padidinti šios medžiagos įsisavinimą organizme, reikia vartoti kurkuminą kartu su piperinu arba mikrokapsuliuotą formą. Ji padeda organizmui įsisavinti kurkuminą iki 6 kartų efektyviau lyginant su įprasta jo forma.
Vakarų šalyse ciberžolę naudoja paruoštų garstyčių padažų, sviesto, margarino, sūrių, saldžių gėrimų, saldumynų dažymui. Indijoje – kaip dažiklį kosmetikoje. Ciberžolė lėtina produktų gedimo procesus, todėl nenuostabu, kodėl Indijoje retas patiekalas apsieina be šio prieskonio.
Ciberžolė dera ir su kitais prieskoniais: kardamonu, kmynais, kalendra, juodaisiais pipirais, česnaku, imbieru, garstyčių sėklomis, cinamonu, pankolio sėklomis, vaistine ožrage ir „čili“ pipirų milteliais. Naudokite ciberžolę gardindami omletą, ryžius, sriubas, kokteilius ar skrudindami daržoves.
JUMS TURĖTŲ PATIKTI:
Skanaus!
