top of page

Veganei Vilijai viskas įmanoma: veganiški gali būti net morengai!

Tinklaraščio „Veganiški receptai“ autorė Vilija Poškevičiūtė-Wengel augalinę mitybą pasirinko prieš penkerius metus, o iki tol kurį laiką buvo vegetarė. Manote, kad kai kurių patiekalų tiesiog neįmanoma paruošti veganiškai? Vilija tam paprieštarautų. VMGonline.lt ji įtikino, kad net iš kiaušinių baltymų plakinio gaminami morengai gali įgauti veganišką pavidalą ir pasidalijo kitomis augalinės mitybos subtilybėmis.

Vilija Poškevičiūtė Wengel
Asmeninio archyvo nuotr.

Vilija, kas jus pastūmėjo tapti vegane?

Kiek prisimenu, nuo mažens pati sau atrodydavau didelė gyvūnų mylėtoja, o gyvenimui bėgant aplinkybės susiklostė taip, kad visai netikėtinai kuriam laikui buvau įsitraukusi į naminių gyvūnų globą. Tada pradėjau kelti sau klausimą, kodėl vienus gyvūnus mylim, gelbėjam ir globojam, o kitus – pakankamai žiauriai išnaudojam. Supratau, kad norėdama būti nuosekli gyvūnų mylėtoja, kaip kad pati save įsivaizdavau, turiu atsakyti į šitą klausimą ir nusprendžiau, jog meilė gyvūnams nesisieja su jų išnaudojimu. Žinoma, tai nenutiko per vieną naktį. Iš pradžių atsisakiau mėsos, vėliau – žuvies, o galiausiai atsisveikinau su visais pieno gaminiais.

Ar nebuvo sunku pereiti prie veganiškos mitybos? Nepasiilgdavote kokių visą gyvenimą vartotų ir pamėgtų produktų?

Kol dar nebuvau veganė, buvau didelė pieno produktų gerbėja. Jogurtai, sūriai man buvo be proto skanus maistas ir atrodė, kad be jų gyventi neįmanoma. Jeigu jų nėra šaldytuve, badas! Todėl maniau, kad atsisveikinimas su pieno produktais bus sunkus, bet iš tikrųjų su jais atsisveikinau pakankamai lengvai, buvo daug paprasčiau nei įsivaizdavau. Niekada nesijaučiau kažko atsisakius, kažkaip save ribojanti ir kažko netenkanti. Kai nueinu į svečius ir ten būna koks nors neveganiškas patiekalas, kiti žmonės sako: „ai, tiesa, jūs gi šito negalite valgyti“. Tokiais atvejais visada stengiuosi juos pataisyti, kad valgyti galiu viską, bet paprasčiausiai nenoriu, nes toks yra mano apsisprendimas ir man tikrai nieko netrūksta.

Esate sakiusi, kad jūsų vyras yra visavalgis, tačiau mielai valgo iš augalinių produktų paruoštą maistą. O ar tenka ruošti neveganiškų patiekalų?

Maistą aš gaminu tik veganiškai, bet mano aplinka yra labai draugiška. Nors vyras ir ne veganas, namie maitinasi tik veganiškai, o už namų ribų jau pagal aplinkybes. Jeigu nebūna veganiškų ar vegetariškų opcijų, tuomet valgo ir kitokį maistą. O šiaip labai dėl manęs džiaugiasi, palaiko, skatina ir kitiems pasakoja.

Beje, mano mama iš pradžių, kai tik pradėjau domėtis ir atsisakiau mėsos, buvo labai išsigandusi, kad aš susirgsiu ir numirsiu, o dabar pati ne vienerius metus yra vegetarė ir praktiškai veganė. Na, karts nuo karto neatsispiria kokiam nors kietam sūriui, bet iš principo irgi labai pakeitė savo požiūrį.


Vytautės Ribokaitės nuotr.


Turite tinklaraštį „Veganiški receptai“. Kaip kilo mintis jį sukurti?

Iš tikrųjų viskas prasidėjo pakankamai savanaudiškai (juokiasi) prieš 3,5 metų. Tiesiog turėjau įprotį laikas nuo laiko išbandyti naujus receptus, o juos išbandžius kažkur išsisaugoti, užsirašyti. Kai pradėjau maitintis veganiškai, žmonės, žinodami, kad taip maitinuosi, kuo toliau, tuo dažniau klausdavo manęs visokių receptų ir patarimų. Tai pirmiausia tinklaraštį pradėjau vesti kaip savotišką užrašinę sau ir tuo pačiu pagalvojau, kad galbūt kažkam kitam pravers.

Iš kur semiatės idėjų receptams?

Iš aplinkos – kalbantis su kitais, internete naršant, vartant kulinarines knygas. Pavyzdžiui, savaitgalį buvo artimo šeimos nario gimtadienis ir jis sako „kaip norėčiau tiramiso, bet kadangi tu veganė, tai nesmagu bus, kad visi valgys, o tu kaip ir nieko… O gal būna veganiškų tiramisų?“ Sakau: „Galiu pabandyti, pažiūrėti, pagalvoti, niekada nesu dariusi.“ Taigi pažadėjau atsinešti į gimtadienį veganišką tiramisą. Man tai buvo kaip iššūkis. Aš jį priėmiau, ieškojau būdų ir padariau. Tad kartais būna ir taip – tiesiog pagalvoji, kad kažko dar nesi išbandęs ir ieškai būdų, kaip galima būtų kokį nors patiekalą veganizuoti.

Ar įmanoma pagaminti bet kokio patiekalo veganišką versiją, ar vis dėlto yra patiekalų, kurių pritaikyti veganams niekaip nepavyktų?

Aš manau, kad jeigu yra poreikis kažko pasiilgus tą skonį pamėginti pajusti, įmanoma viskas. Aišku, jeigu tai yra kokia nors konkrečios rūšies kepta žuvis, tai galbūt sunkiau, bet čia vėlgi laiko ir užsispyrimo klausimas. Pavyzdžiui, galima pagaminti veganiškus morengus, kurie šiaip gaminami iš kiaušinio baltymo plakinio. Ir pagaminti taip, kad nežinantis žmogus tikrai neatskirtų nei pagal skonį, nei pagal tekstūrą. Man čia tikrai buvo vienas iš tų patiekalų, kur pagalvojau, kad jeigu jau šitai įmanoma, tai įmanoma turbūt viskas. Žinoma, niekada negalima sakyti „niekada“. Gal ir yra kažkas neįmanomo, bet, manau, kad didžiąją dalį patiekalų galima pritaikyti.

Vytautės Ribokaitės nuotr.


Kokios šalies virtuvę labiausiai mėgstate?

Labai mėgstu italų virtuvę. Man patinka visokie makaronai, picos ir ta truputį senesnė itališka virtuvė, kurioje gausu įvairiausių troškinių. Ir nors kartais taip gali neatrodyti, italų virtuvė yra pakankamai palanki veganams, ypač senieji itališki patiekalai. Netgi sakoma, kad anksčiau vyravo „skurdo virtuvė“, kai iš nepritekliaus jie prisigalvodavo visokių idėjų. Tada nebūdavo daug mėsos ir kitokių produktų, todėl iki šiol jie tikrai turi nemažai patiekalų, kurie tinkami veganams.

Ar yra produktų, kurie tiesiog privalo būti jūsų šaldytuve?

Aš labai daug ką pati gaminu namie, bet jeigu negaminčiau, tai tikriausiai nuolatos pirkčiau augalinį pieną ir tofu. Kartais tofu perku, nes ne visada turiu laiko jo pasigaminti namuose. Kasdien ruošti augalinį pieną jau tapo įpročiu.

O ar turite mėgstamiausią veganišką vietą mieste?

Aš esu visiška „Chaikos“ desertų gerbėja. Ten nuolatos yra naujų desertų ir aš net nespėju jų visų išragauti, nes nebūnu ten taip dažnai, kaip norėtųsi. Mes su vyru ir per savo vestuves svečius vaišinome „Chaikos“ gamintais keksiukais. Dauguma svečių buvo visavalgiai ir tikrai sunkiai galėjo patikėti, kad veganiškas maistas gali būti toks skanus.

Vilijos migdolų pieno receptas

Per naktį mirkytus migdolų riešutus (galima nulupti, bet taupant laiką galima naudoti ir neluptus) sudėti į trintuvą, užpilti vandens. Jeigu norisi saldžiau, įdėti kelias datules, žiupsnelį druskos, jei norisi – žiupsnelį vanilės. Viską gerai sutrinti. Jei norite, kad konsistencija būtų švelnesnė, perkoškite per pieno maišelį.


Naujausi įrašai

bottom of page