Kalėdinis mamos ir dukters versliukas: siunčia imbierinius linkėjimus!



Ne, tai ne magnetukai, ne žaisliukai ir ne sagės. Tai valgomi Too cute to play imbieriniai meduoliai, kuriuos kepa ir dekoruoja mama ir dukra, Monika ir Kamilė. Prieš aštuonerius metus tradicija tapęs Kalėdinis meduolių kepimas tarsi netyčia virto mažu moterišku versliuku. Gal merginų iš mažo miestelio istorija įkvėps ir Jus?

Kaip, kada, kodėl prasidėjo imbierinių sausainiukų kepimas namuose? Ir kodėl sausainiai, o ne kokie grybukai, Kalėdų vyniotiniai?

Kiek save pamenu, pasiruošimas Kalėdoms prasidėdavo, kai namuose „atidarydavome“ dovanų dirbtuvėles. Tradicija prigijo ir mano šeimoje, o dukra Kamilė natūraliai įsiliejo į procesą. Už tai esu dėkinga mamai, kuri savo laiku tai darė iš ekonominių paskatų.

Mums su dukra tai – širdžiai maloni veikla. Kasmet stengiamės nustebinti artimuosius pagamindami jiems skanių dovanų, pradedant kakavos paruoštukais, apelsinų džemu ir įvairiomis užtepėlėmis. Neatsitiktinai mūsų dirbtuvių „specializacija“ – valgomos dovanos. Labai mėgstu gaminti, į tai žiūriu kaip į kūrybą. Imbieriniai sausainiai tapo išsigelbėjimu iš žanro krizės, kai jau visi artimieji buvo apdovanoti įprastomis dovanomis. Reikėjo kažko naujo, o sausainiai buvo būtent tai, ko dar nebuvome darę.

Kas šitame kūrybiniame procese tau patinka labiausiai?

Vis klausiu savęs, kodėl tai darau? Juk dabar galima įsigyti įvairiausių dovanų be jokių pastangų. Įsitikinimą, kad rankų darbo dovanos ne tik taupo šeimos pinigus, bet ir suteikia dovanai ypatingos šilumos, paveldėjau iš mamos. Savirealizacija? Taip, nes mane veža procesas. Iškepti sausainius nėra sudėtinga. Ilgiausiai užtrunka juos dekoruoti glajumi. Smagu išgauti spalvas, jas derinti tarpusavyje, stebėti, kaip neišvaizdus sausainis virsta personažu. Nors namai tampa imbieru ir cinamonu kvepiančia betvarke, to laikotarpio metuose labai laukiu. Džiaugiuosi, kad studentė dukra, nors gyvena atskirai, sugrįžta ir vis dar noriai tame dalyvauja. Ilgi ir tamsūs žiemos vakarai įgauna visai kitą vaibą – klausomės kalėdinės muzikos, daug kalbamės, valgome „brokuotus" sausainius, užgerdamos pienu. Tai tarsi grįžimas vaikystę.

Iš kur sausainių receptas? Internetuose sužvejotas ar paveldėtas, išgirstas?

Namiškiai yra suvalgę galybę sausainių, kurie buvo netinkami dekoruoti (šypsosi). Galiausiai atradome tobulą tešlą ir tinkamiausią orkaitės režimą. Labiausiai pasiteisino Beatos Nicholson receptas. Tik prieskonius dozuojame pagal savo skonį. Ir glajaus pačios nebegaminame. Išbandėme visus įmanomus variantus, tačiau nė vienas mums netiko. Kadangi sausainių grožis labiausiai priklauso nuo glajaus, neberizikuojame ir perkame sausą mišinį specializuotoje parduotuvėje.

Kokia būna reakcija laimingųjų, kurie gauna jūsų imbierines dovanas?

Draugai ir bičiuliai „Imbierinius linkėjimus“ dovanų gauna jau daugybę metų. Ir jiems nenusibosta! Kasmet nuoširdžiai žavisi. Juokinga, bet daug kas jų nevalgo, nes neva per gražūs. Vieni deda juos į lentyną, kiti „prisega" prie garų surinkėjo, dar kiti suvalgo tik po metų (sako, kad vis dar būna skanūs). Manęs  ne kartą klausė, kaip juos pasigaminti. Visuomet dalinuosi tiek receptu, tiek įgytu know how glazūruojant. Bet, sužinojęs, kiek reikia investicijų priemonėms ir produktams, kiek reikia laiko ir, svarbiausia, kantrybės, nė vienas taip ir nepabandė to daryti namuose! Turi degti tikru entuziazmu, kad imtumeisi to mėgėjiškai.

Visgi labiausiai man įsiminė sesers pasakota istorija. Ji apdovanojo sausainiais savo kolegas biure. Įmonė nuolat bendradarbiauja su kūrybinėmis agentūromis, tad dovanų gavėjai buvo įsitikinę, kad tai naujas jų partnerių projektas. Juos sužavėjo tiek idėja, tiek ir dovanos išbaigtumas. Mums su dukra tai buvo didelis komplimentas.

Ar pati mėgsti gauti valgomas dovanas?

Labai mėgstu ne tik dovanoti, bet ir gauti valgomas dovanas.  Manau, kad geriausia dovana yra ta, kurią galima suvalgyti arba užsitepti ant veido. Gyvename nuostabiais laikais, kai receptai ranka pasiekiami, ir kiekvienas gali nustebinti draugus savo gamybos skanėstu. Svarbu tik nepersistengti ir išsirinkti tokį receptą, kuris bus lengvai įveikiamas. Aš esu už lengvumą ir teigiamas emocijas gaminant. O jeigu žmogus nemėgsta gaminti, visada gali dovanoti gurmanišką produktą iš parduotuvės. Esu tikra, tokia dovana bus įvertinta labiau nei eilinė pora kojinių ar kalėdinė žvakė.