Kulinarą Yotamą Ottolenghi galima vadinti, ko gero, garsiausiu izraeliečiu Didžiojoje Britanijoje. Jo kulinarinės knygos įsitaisiusios tūkstančių žmonių virtuvėse, leidėjai sugebėjimą pavergti žmonių simpatijas netgi praminė „Ottolenghi efektu“.
Tačiau žinomo šefo ir restoranų savininko gyvenimas galėjo pasisukti visai kitaip, pavyzdžiui, jis ir toliau galėjo dirbti žurnalistu. Kviečiame susipažinti su šia asmenybe iš arčiau.
Pasirodo, vaikystėje kulinarija Yotamui Ottolenghi buvo visai neįdomi. „Man kur kas labiau patiko valgyti. Valgiau viską ir buvau išties godus“, – šefo žodžius cituoja Timesofisreal.com. Vis dėlto, pažintis su įvairiomis virtuvėmis prasidėjo jau tada, mat abu šefo tėvai tiek jam, tiek jo vyresnei sesei bei jaunesniam broliui gamino skirtingą maistą. Tėvo patiekalai buvo itališko stiliaus – paprasti, su aukščiausios kokybės daržovėmis, o mama ruošdavo patiekalus iš įvairiausių pasaulio kampelių.
Įdomu tai, kad po karinės tarnybos Izraelyje Y. Ottolenghi dirbo armijos žvalgybos štabe, vėliau – mokėsi Tel Avivo universitete ir įgijo lyginamosios literatūros magistro laipsnį. Po to sekė žurnalisto darbas Izraelio laikraštyje „Haaretz“. Tiesa, tada Y. Ottolenghi jau žinojo, kad nori gaminti.
„Akademinėje srityje esi gana izoliuotas ir vargiai gali sulaukti deramo įvertinimo už savo darbą. Kai gamini žmonėms, sulauki reakcijos akimirksniu – šypsenos, gero žodžio. Taip pat maisto gaminimas man padeda atsipalaiduoti labiau, nei bet kokia kita veikla. Nepaisant to, kad virtuvėje jaučiamas intensyvus spaudimas, tuo pačiu maisto gaminimas yra lyg savotiška meditacija“, – pasakoja šefas.
Tačiau mintys apie maistą tuo metu nesisiejo su jo karjeros tikslais. Praleidęs metus ar du gamindamas, Y. Ottolenghi planavo vykti į JAV ir siekti daktaro laipsnio filosofijos ar literatūros srityje. Tačiau viskas pasisuko kita linkme – jis persikėlė į Didžiąją Britaniją, baigė garsiąją Le Cordon Bleu kulinarijos mokyklą ir pradėjo dirbti konditerijos šefu vienoje Londono kepykloje. Čia jis sutiko du pagrindinius įkvėpėjus savo gyvenime – palestinietį šefą Sami Tamimi ir australą kepėją Daną Lepardą.
2002 metais drauge su S. Tamimi, Jimu Webbu ir Noamu Baru izraelietis atidarė pirmą nedidelį skirtingą maistą siūlantį delį Notting Hille. Būtent su šia vieta, pavadinta “Ottolenghi”, siejama žymiojo šefo sėkmė. Vieta buvo itin neįprasta Londonui dėl vyravusio minimalizmo, baltos spalvos ir atvirai matomo maisto. Tiesa, Y. Ottolenghi yra pasakęs, kad nei jis, nei jo kolega Sami, tikslingai nesiekė siūlyti patiekalų, kurie skirtųsi nuo tų, kurie įprasti britams:
„Norėjome gaminti geriausia, ką sugebame, ir suteikti žmonėms galimybę juo mėgautis. Viskas atrodė miglota, bet turėdami savo nedidelę erdvę, ėmėme kraustytis iš proto: daugiau salotų, daugiau daržovių, daugiau spalvų, daugiau tortų, daugiau duonos. Mūsų išskirtinumas buvo ir tebėra mūsų aistra. Ruošiame patiekalus, kurių išvaizda tokia pat nuostabi, kaip ir skonis“.
Kai atidarytos skirtingos vietos tapo sėkmingomis, atėjo metas knygoms. Kai kurios jų parašytos kartu su S. Tamimi. Įdomu tai, kad Y. Ottolenghi vadinamas garsiausiu kulinarinių knygų vegetarams autoriumi, nors pats nėra vegetaras.
Parengta pagal Timesofisrael.com, Sydneyoperahouse.com
