Žurnalistės, televizijos laidų vedėjos, prodiuserės, publicistės, visuomenės veikėjos Editos Mildažytės nuveiktų darbų sąrašas kalba pats už save. Žinomos moters veiklumas pasireiškia ir namuose – verdant, kepant, marinuojant. „Tačiau esu pats netinkamiausias pašnekovas apie sveiką mitybą“, – juokiasi E. Mildažytė.
Edita, ar daug laiko praleidžiate virtuvėje?
Beveik 30 metų gaminau tikrai daug, šeimyna buvo didelė. O dabar likome dviese su sūnumi Mykolu. Kam gaminti, jei nebeliko valgytojų? Užvalgome salotų ar kokių uogų. Tiesa, sūnus mėgsta valgyti didkepsnius. Nuperku jam mėsos ir pats pasidaro. O aš, jeigu ką nors padarau, paskui išmetu, nes nėra kam valgyti.
Kaip manote, ar mes šiais laikais nesureikšminame maisto vaidmens?
Neatrodo jums naujos tendencijos panašios į pamišimą? Kai aš paskaitau, kaip reikia iš nuostabiausios mėsos, išskirtinės jautienos, išpjauti geriausią gabalą, o iš to gabalo išpjauti geriausią gabaliuką, o paskui tam tikroje temperatūroje jį iškepti, paskui dar kas nors suraukia nosį, kad tai nėra pakankamai gerai… Galiu pasakyti tik vieną dalyką – jau seniai buvo karas (šypsosi).
Tada kaip vertinate kainas už tą išskirtinį jautienos gabaliuką – 30 eurų už kepsnį yra mažai ar daug?
Aišku, tai yra brangu, bet toks maistas man būtų nekasdienis. Galiu tiek sumokėti, jei būtų išskirtinė proga. Bet tikrai ne kiekvieną dieną. Man pačiai labai skanu juoda duona su kefyru, ir ką aš galiu padaryti?
Pati kada nors domėjotės, ką sveika valgyti?
Nuo mano vaikystės kokius 10 kartų buvo pasmerktas ir vėl reabilituotas sviestas, kokius 20 kartų – kiaušiniai, dar 30 kartų pasmerktas ir reabilituotas pienas… Kaip yra drabužių, automobilių, interjero mados, taip yra ir maisto mados. Manau, kad netrukus ateis mada valgyti riebalus.
Kokiu ritualu prasideda jūsų rytas?
Rytai prasideda nuo puodelio kavos. Ją geriu tik tą vieną kartą per dieną, bet tokią baisią baisią, degutą, su užplikinimu į puodelį. Ji man pati skaniausia. Kavą geriu tuščiu skrandžiu ir dar – esu ištyrusi, kad skaniausia ją gerti nevalytais dantimis. Prisiekiu jums (juokiasi). Po pietų dar kartais geriu espreso. Pirmą kartą valgau apie 12 valandą, o tada antrą kartą – jau 17 valandą.
Ar skaičiuojate, kiek puodelių vandens per dieną išgeriate?
Ne, baikit! Bet dažnai išgerti pamirštu ir nemanau, kad vandens reikia tiek daug gerti, juk apkrauname inkstus. Galvoju, kad vandens gėrimą kada nors irgi kas nors pasmerks, sakydami, jog yra kenksmingas.
Kokie jūsų pačios mėgstamiausi maisto produktai?
Jėzau, kaip mėgstu raugintus kopūstus! Kaip kokia pianica (red. girtuoklė), nueinu į Halės turgų ir paprašau, kad man prisemtų tos sunkos, o tada jos prisilaku. Paskui mano vaikas sako: mama, tu ne mama, o vaikščiojanti „broga“ (liet. raugalas) (juokiasi). Išsipučiu taip, kad galiu pakilti į orą. Bet taip būna tik tada, kai niekas nemato. Mėgstu antieną, triušieną, gerą jautieną, žuvį, visas daržoves, išskyrus pomidorus. Buvo graudi istorija. Su pussesere augome pas močiutę Marijampolėje. Pamenu, kad kartą, kai už kilogramą pomidorų dar reikėjo sumokėti 10 rublių, mums nupirko vieną pomidorą, nes bliovėm, kaip jo norėjome. Nebuvome jų ragavusios ir galvojome, kad bus kaip braškė. Aišku, teko nusivilti dėl skonio, o mums dar ir veidus juo ištrynė (juokiasi). Atsimenu save stovinčią prie kriauklės ir matau, kaip per pomidorienę bėga ašaros. Salotose ar padažuose pomidorus suvalgau, bet niekada negeriu sulčių ir nevalgau gaspačo.
