Reidas: kur tobuliausi cepelinai Vilniuje?

Lietuviškos virtuvės karaliumi vadinamas cepelinas – svečias, kuris pietų metu pradžiugintų daugelį. Bet cepelinai, laimei ar nelaimei, būna visokie. O juk taip norisi tų tobulųjų: su skaniu įdaru, nei per kietu, nei per minkštu tarkiu bei geru padažu. Kur gi rasti tokius, kaip namie? Siekdami tai išsiaiškinti, aplankėme 6 Vilniaus restoranus, kurių lėkštėse, žinojome, išvysime ir karalių.

Prieš leisdamiesi į kelionę nusistatėme vertinimo kriterijus, o jų buvo visai nemažai. Mums rūpėjo kainos ir dydžio santykis, padažo ir spirgučių variacijos, mėsos skonis bei kaip padarytas tarkis. Siekdami išlikti objektyvūs, visur užsisakinėjome tradicinius cepelinus su kiauliena, be to, reikėtų paminėti, kad visur pavyko gauti pusę porcijos. Taigi, nuorodyta kaina – tokia, kokią sumokėsite už vieną cepeliną.

Verta pridurti ir tai, kad viena šio reido vertintojų cepelinams prielankumo, deja, nejaučia. Bet juk taip kartelė dar aukštesnė ir reidas darosi dar įdomesnis, ar ne?

Vytautės Ribokaitės nuotr.


„Senoji Trobelė“ (Naugarduko g. 36)

Kaina: 4,00 Eur

Atėjus į restoraną žmonių nebuvo daug, tad cepelino sulaukėme labai greitai. Dar prieš jį pamatydami, pirmiausiai užuodėme – cepelinas tikrai skaniai ir stipriai kvepėjo dar tik nešamas link stalo. Patiektas buvo su skania grietine ir minkštais spirgais, visko nei per daug, nei per mažai. Gal tik spirgų norėjosi kiek kietesnių. Ar tinkama ir kaina, suabejojome: tai buvo brangiausias valgytas cepelinas, tačiau visgi gana didelis, o ir palyginti skanus.

Bulvių tarkis pasirodė geras: ne guminis, per minkštas ar kietas. Viduje esanti mėsa irgi nebloga. Ji nebuvo prėska, įdėta prieskonių, gana švelni, minkšta. Beje, restorane galima paragauti cepelinų ir su elniena. O nors cepelinus ne itin mėgstanti vertintoja antro cepelino ir nebūtų valgiusi, bet kiti sutiko, kad ir antras būtų ne pro šalį.

Visgi šiems cepelinams iki tobulumo kažko pritrūko. Ragavome ir taip, ir taip, bet kažkas ne iki galo gerai. Jei tektų apibūdinti „Senosios Trobelės“ cepelinus vienu žodžiu, pasakytume: naminiai. Mamos cepelinai, kurie garuojantys ir kvepiantys laukia namie, ir kuriuos valgyti visada smagu. Bet iš restorano norėjosi dar šio to daugiau.

Labai neblogi ir, jei esate netoliese, rekomenduotini cepelinai. Bet tyrinėjimų metu sužinojome, kad galima ir dar geriau.

Vytautės Ribokaitės nuotr.


„Čeburėkinė“ (Šopeno g. 3)

Kaina: 1,80 Eur

Netoli stoties esanti čeburėkinė veikia labiau valgyklos principu. Nors žmonių buvo nemažai, bet cepeliną prie prekystalio gavome pakankamai greitai ir, nusinešę prie stalo, kibome į ragavimą.

Po pirmojo gana gero „Senosios Trobelės“ įspūdžio, šis cepelinas pasirodė nekaip. Jis nebuvo karštas, labiau tik šiltas, o ir nekvepėjo. Patiektas padažas buvo paprasta grietinė, o štai spirgų pagailėta. Ir tie patys buvo stamboki bei ne itin skanūs. Apskritai cepelinas, atrodo, šiek tiek plaukiojo per dideliame riebalų kiekyje. Vėliau nuo riebalų burnoje liko nelabai malonus poskonis.

Mėsa nenustebino: buvo kietesnė ir prėskesnė. Užtat nustebino tarkis, kuris buvo maloniai minkštesnis ir apskritai skanesnis nei prieš tai buvusiame restorane. Cepelino dydis geras, be to, jis buvo pigiausias iš visų valgytų.