Skaniausius cepelinus gamina mamos ir močiutės. Tai yra faktas. Nesiginčysime, tačiau yra kelios universalios taisyklės, kurių laikantis cepelinai pavyks skanūs ir išlaikys savo formą.
JUMS TAIP PAT TURĖTŲ PATIKTI:
1. Cepelinams labiausiai tinka krakmolingų bulvių veislės, pavyzdžiui, Mėlynakė, Nida ar Aistė.
2. Bulvių masę cepelinams ruoškite iš virtų bulvių ir nevirtų bulvių tarkių, tobulas santykis – 1 dalis virtų ir 3 dalys žalių bulvių tarkių.
3. Bulves cepelinams virkite su lupena ir būtinai prieš pat gaminant cepelinus (ne iš vakaro!). Su lupena išvirtas bulves atvėsinkite, odelę nulupkite, bulves sugrūskite grūstuve.
4. Nepersistenkite minkydami bulvių masę cepelinams. Pernelyg minkoma ji skystėja.
5. Įdarą užmaišykite iš kiaulienos ir jautienos faršo, gardinkite smulkiai kapotais svogūnais, smulkintais kmynais ir trumpai apvirtais, smulkiai sukapotais džiovintais miško grybais, druska bei grūstais juodaisiais pipirais.
6. Atminkite, kad kuo didesnis cepelinas, tuo didesnė rizika, kad verdant jis sutrūks. Todėl, ypač jeigu neturite daug patirties, formuokite mažesnius ir apvalesnius kukulius. Faršo dėkite mažiau, tačiau paisykite proporcijų: neskanu, kai bulvių masės cepelino sienelė stora, o įdaro mažai.
7. Į cepelinams virti skirtą vandenį įleiskite šiek tiek šaltame vandenyje išmaišyto krakmolo ir virkite, kol vanduo taps panašus į skystą kisielių. Toks „saugos“ cepelinus, kad nesutrūktų.
8. Spirgų padažui rekomenduoju pjaustyti ir šviežių, ir parūkytų lašinukų – toks bus švelnesnio, ne tokio aštraus dūmų skonio.
9. Išvirtus cepelinus patiekite su spirgučiais ir grietine bei ant cepelinų viršaus smulkia tarka patarkuoto džiovinto baravyko „dulkėmis“. Baravyko aromatas suteikia labai gero poskonio.
Sėkmės ir skanaus!