Garsus virtuvės šefas, kurio sumanumas ir tvirta ranka ne vieno restorano virtuvę kilstelėjo į aukštą lygį, savo namų virtuvėje žaidžia taip, kaip norisi jam ir jo šeimai. Kažkas keikia Kijevo kotletus,o Ernestas Viršilas juos suka šeimos vakarienei: juk kaip skanu, kai gerai pagaminta!
Karantinas, regis, jo irgi neišmušė iš vėžių.
Ernestai, ką šiuo metu, kai susitikimų ir valgymų vietos uždarytos, veikia restoranų šefai – jūs pats ir kolegos? Paskendę kūryboje, o gal „restauruoja” savo namų virtuves ir valgiaraščius, o gal ruošia degustacines vakarienes namiškiams? Kur dedate energiją?
Karantinas yra puiki proga padaryti visa tai, kam anksčiau neužtekdavo laiko. Pirma, tikrai kokybiškai leisti laiką su vaikais, kruopščiai išsivalyti namus ir virtuvę, planuoti būsimus meniu ir kurti patiekalus. Turbūt pati svarbiausia užduotis dabar – nepamesti ritmo, nes pametus jį vėliau gali būti labai sunku.
Karantinas daugumą mūsų sugrąžino į virtuves, žmonės pradeda prisiminti, ką mėgo gaminti, ką gamindavo jų mamos, močiutės. Kokie maistai, patiekalai, kvapai jums sukelia nostalgijos jausmą ir gal šiuo metu kažką iš tų nostalgiškų skanėstų vis pasigaminate?
Karantinas nesugrąžino į mano virtuvę jokių ypatingai nostalgiškų gaminių. Šeimoje laiks nuo laiko gaminės ir „senoviškus”, ir eksperimentinius, improvizacinius patiekalus.
Pas mus būna ir naminiai koldūnai, ir Kijevo kotletai, ir thom yum sriuba, ir čeburėkai…
Patarkite, kaip skaniai gaminti?
Yra keli būdai. Pirma, gaminti remiantis mėgstamais receptais arba… gaminti iš širdies. O jeigu nepatinka gaminti, susiraskite, kad tai daryti patinka!
Ar nusipirkote maisto atsargų? Kokia yra jūsų nežinia kiek besitęsiančio karantino išgyvenimo strategija?
Maisto atsargų nepirkau. Nei kruopų, jei jokių kitų. Suprantu, kaip veikia maisto tiekimo grandinė, todėl žiūrėdamas į panikuojančius užsipirkinėtojus tam tikra prasme jų gailiuosi. Juk jie arba labai ilgai ir nuobodžiai maitinsis tais pačiais produktais, arba tiesiog juos... išmes.
Ką skanesnio valgysite šiandien?
Šiandienos planuose – uzbekiškas plovas.
Kaip šiuo metu atrodo jūsų šaldytuvas: ko jame yra? Kokių produktų ten visada turi būti?
Namų šaldytuvui nekeliame jokių ypatingų sąlygų. Bet visada turime sviesto ir labai gero alyvuogių aliejaus.
Jeigu galėtumėte, kur šiandien labiausiai norėtųsi nueiti vakarienės?
Norėtųsi pavakarieniauti egzotiškai. Kur nors Indijoje arba Japonijoje…
Koks patiekalas jums yra pats skaniausias – toks, kad jo paragavus nublanksta visi karantino nerimai?
Nejaučiu jokio nerimo dėl karantino. Turime, ką turime, ir reikia su tuo tvarkytis. Toks mano požiūris. Be abejo, restoranų verslui tai yra labai labai sunkus periodas, daugybė sugriuvusių planų ir pan. Tačiau jeigu nerimausime, lengviau nebus.
Mėgstamiausias mano patiekalas tiek karantino, tiek visais kitais laikais yra bulviniai blynai.
Gal galite pasidalinti kokiu receptu, pagal kurį mes, paprasti maisto gamintojai, galėtume „pasigaminti” sau mažą šventę?
Bet kuris jūsų mėgstamas patiekalas bus šventė. Kita vertus, ne patiekalas, o mes patys šventę kuriame.
Ką visada ruošiate Velykoms? Ir kokios jos bus šiemet, kaip manote?
Šeimoje neturime jokio ypatingo velykinio patiekalo. Kadangi šiemet Velykos bus be artimųjų, stalas bus šiek tiek mažiau gausus. Bet tikrai bus margučių, kuriais visi tarpusavyje daušimės.
Galbut šiemet jų švęsti vyksime kur nors į mišką, žinoma, jeigu oras bus geras.
Kijevo kotletas pagal Ernestą Viršilą
Vištienos filė plonai plonai „išmušame”.
Į filė suvyniojame prieskoninį sviestą, gardintą žolelėmis druska ir česnakais.
Suktinuką apvoliojame kiaušinio plakinyje, džiūvėsėliuose ir kepame aliejuje maždaug 160 laipsnių temperatūroje apie 10 min.
Sviestas viduje išsilydo ir suteikia ypatingą skonį patiekalui.
Paprasta kaip du kart du: skanaus!
