Eveliną Stundžienę galima vadinti šaltibarščių karaliene. Ji yra ta, kuri per maždaug pusantrų metų sugebėjo suburti 4 tūkst. šaltibarščių ruošėjų ir valgytojų į vieną vietą. Jos įkurta bendruomenė socialiniame tinkle „Facebook“, yra ne tik labai aktyvi, bet ir įdomi. Ne vien mums – į jos šaltibarščių suneštinį balių, girdėjome, prašėsi net trijų portalų žurnalistai. Tačiau nė vieni leidimo negavo. Mes Eveliną pakvietėme į savo studiją, kur pasikalbėjome ir, žinoma, paragavome jos šaltibarščių.
Pirmiausia norisi kiek išsamiau pristatyti pašnekovę. Internete galima rasti faktų, kad ji yra apkeliavusi daugiau nei 50 šalių („Lietuvė gyvena lyg pasakoje: dirba keliaudama po pasaulį“), išragavusi daugiau nei 350 rūšių čipsų („Čipsų“ gerbėjos Evelinos kolekcijoje – 350 traškučių rūšių ir nė vienos dietos“; beje, dabar šis skaičius siekia 1000, patikrinome), o jos LinkedIn.com profilis sako, kad ji yra komunikacijos specialistė. Sužinome, kad kartu su vyru ji įkūrė nedidelę komunikacijos ir dizaino agentūrą. Tai štai. Šiek tiek aiškiau, o dabar judam prie pokalbio.
Evelina, kadangi esi šaltibarščių entuziastė, privalau paklausti, kada paskutinį kartą gaminai šaltibarščius?
Juos ruošiau ką tik prieš išeidama iš namų (juokiasi). Paprastai šaltibarščių pagaminu gan daug. Tarkim, jei visą kiekį suvalgau per tris dienas, vieną dieną padarau pertrauką ir tada vėl gaminu. Tad per savaitę ruošiu maždaug du kartus.
Kaip sugalvojai dedikuoti grupę šaltibarščiams?
Idėja gimė po kelionės Pietų Amerikoje. Keliaudama labai jų pasiilgau. Galvojau, kad jau kai sugrįšiu, juos valgysiu kasdien! Taip ir padariau. Su ta mintimi dar grūpsą sukūriau. Kai dažnai ką nors valgai, norisi tą meilę įamžinti internete (juokiasi). Tai tarsi saviraiška. Strategijos ar gilių minčių tame nėra.
Ar „Šaltibarščiai“ buvo pirmoji maisto grupė, kurią sukūrei?
Ne pirma, bet labiausiai pasisekusi. Ji buvo pirmoji, kurios pavadinimą sudaro vienas žodis. Manau, kad paprastumas turėjo teigiamą efektą.
Kiek maisto grupių „Facebook“ esi sukūrusi?
„Šaltibarščiai“, „Bulvės“, „Silkė“, „Pomidorai su grietine“, „Marinuotų agurkų ir pomidorų sekta“, „Kiaušiniai“, „Pomidorų ir daržovių sulčių sekta“ – iš viso septynias. Aišku, visos jos yra mažiukės. Jas vadinu šaltibarščių dukterinėmis grupėmis. „Šaltibarščiai“, nors ir ne pirma, yra esminė ir tapo motinine (juokiasi).
Kaip gimė tavo susidomėjimas kiekvienu iš produktų ar patiekalų, kuriems sukūrei grupes? Iš vaikystės, o gal draugų?
„Šaltibarščiai“, „Pomidorai su grietine“, sulčių ir marinuotų agurkų bei pomidorų grupės buvo mano sumanymas. Tačiau „Bulvės“ yra grynai dukterinė šaltibarščių grupė. Atėjus pirmai žiemai po šaltibarščių grupės įkūrimo, žmonės reikalavo, kad atidaryčiau bulvių grūpsą (juokiasi). Sukūriau, parašiau pavadinimą „Bulvės“ ir tiek žinių. Po „Bulvių“ grupės ėjo „Silkė“. Viena paskutinių mano grupių „Pomidorai su grietine“ buvo sukurta prieš porą mėnesių.
Iš tikrųjų, tie, kurie mėgsta marinuotus dalykus ar šaltibarščius, dažniausiai mėgsta ir silkę, nes visi šie patiekalai patenka į tą pačią skonio paletę. Todėl labai daug žmonių visuose grūpsuose yra tie patys. Šaltibarščiai, bulvės ir silkė, girdėjau iš kelių žmonių, yra hangover cure. Po kažkurio festivalio keletas mano pažįstamų buvo užsisakę – įdomiau nei pica ir burgeriai. Tad šią trijulę būtų galima prominti kaip lietuviškus pagirių patiekalus.
Į virtas ir šviežias bulves Evelina mėgsta įdėti sviesto ir žalumynų, įskaitant krapų kotelius. Augustės Tamulytės nuotr.
Ar žinai kitų populiarių grupių ar puslapių „Facebook“, kurios susijusios su maistu? Kurias pati seki?
Yra toks puslapis „Šefo komplimentai“. Pažįstu tą vaikiną, kuris sukūrė. Ten labai linksma.
Ar savo darbe – vertimuose, turinio kūrime – susiduri su maisto temomis?
Visiškai ne. Tačiau po darbų man labai patinka gaminti. Ir ne tik šaltibarščius, bet apskritai. Vieni vakare mėgsta eiti į kiną, o man geriausias poilsis yra prie puodų.
Mačiau, kad „Facebook“ turi ir porą puslapių – „Evelinos kuchnia“ ir „Maistas ausims“. Pirmasis lyg ir teikia maisto ruošimo paslaugas. Papasakok.
Čia ant bajerio. Visa tai išsirutuliojo nuo to, kad grūpsams vis galvojau kokį eventą sukurti. Dabar neseniai buvo suneštuvės („Facebook“ grupės narių namuose ruoštų šaltibarščių ragavimas – aut. past.), prieš tai –– šmakalo workshopas, kurį surengiau, nes sulaukiau klausimų, kaip jį ruošti, o mes namuose su vyru buvome bandę. Patiekalas pavyko puikiai, tad nusprendžiau sukurti eventuką ir pamokyti kitus. Susirinko apie 10 žmonių, padirigavau ir padarėm šmakalą. „Evelinos kuchnėje“ yra receptas. Jį susiradau internete ir adaptavau. Turėjau išsiaiškinti, kur ir kokią silkę pirkti. Dabar galiu patarti, kad reikia pirkti sūdytą, iš bačkų ir su galva Halės turguje.
Kaip sekėsi neseniai vykusiose šaltibarščių suneštuvėse? Ką įdomaus atsinešė dalyviai?
Visų šaltibarščiai buvo gana klasikiniai, bet skirtingo skonio. Lyg ir viskas pažįstama, bet kitaip. Kaip ir namuose, kai ruošiu, ne kiekvieną kartą būna tokie patys. Kreiziausi buvo su ikrais. Maniškiai buvo eksperimentiniai – naudojau marinuotus burokėlius ir specialiai pirkau ekologiškus burokėlių miltelius, kurie suteikė ryškią spalvą. Apskritai geriausią šaltibarščių spalvą išgaunu maišydama „Spilvos“ burokėlius, miltelius ir jų sultis, kurių šviežiai spaustų galima nusipirkti prekybcentriuose.
Kiek žmonių atėjo į susitikimą? Apskritai, kokie žmonės priklauso „Šaltibarščiams“?
Gal kokie 20. Grupėje visokių žmonių yra, bet tie, kas tokiuose renginiuose lankosi, nebūtinai 100 proc. atspindi bendruomenę. Didesnė dalis buvo jaunesni, mid-twenties. Tapę grupės nariais, kai kurie rimtai „sėdo ant“ šaltibarščių, nes grupės pranešimai vis primena apie jų egzistavimą.
Augustės Tamulytės nuotr.
Evelina, tu daug keliauji. Pasidalyk patirtimi, kaip šaltibarščius ruoši ne Lietuvoje? Ar tai sudėtinga?
Sunku, bet įmanoma. Rezultatas nebūdavo supertolimas. Paprastai pati virdavau burokus, sutarkuodavau tarka ir marinuodavau obuolių acte su druska. Mano nuomone, obuolių actas – pats tinkamiausias. Kai kuriose šalyse galima rasti buttermilk, t. y. pasukų. Ruošiant su jomis galima įdėti grietinės ar jogurto. Jei pasukų nėra, tuomet naudoju graikišką arba natūralų jogurtą, kurį skiedžiu vandeniu ar pienu. Žodžiu, susiperku, ką randu. Svarbu, kad produktai būtų nesaldūs.
Įtariu, kad savo grupėje prisiskaitei įvairiausių šaltibarščių versijų ir pagerinimų. Kokių keisčiausių receptų esi girdėjus?
Visko aš ir pati išbandžius: ir su kaparėliais, ir su ikrais. Visai kreizi. Į šiuos mano draugė nedėjo druskos ir gėrė per šiaudelį, nes juos sublendino. Ikrai kartkartėmis burnoje tik spragt (juokiasi)! Šaltibarščiai-siurprizas.
Man įdomu, kodėl, tarkime, kiaušinius trini šakute?
Šį būdą pasiskolinau iš grupės – pasiūlė mano draugė. Sakė, kad suteikia kiaušiniškumo. Labai pritariu. Kiti žmonės, atvirkščiai, nori kiaušinį matyti ir sukramtyti. Įdėjus ir pjaustyto, ir trinto – visi happy. Man pačiai patinka ruošti su vištų kiaušiniais, o papuošti – putpelių.
Kur Lietuvoje tau skaniausi šaltibarščiai?
Dabar įstrigusios 3 vietos. Vilniuje – „Gringo“ ir „Stiklių“ aludė. Nidoje labai patiko „Senas žvejas“. Ten eidavome beveik kasdien, viską labai greitai atneša. Šaltibarščiai paprasti, bet tikrai labai skanūs. Mano draugams irgi labai patiko. Klausiau savininkų, kokius burokėlius naudoja, sakė, kad marinuoja patys.
„Gringo“ šaltibarščiai labiau inovatyvūs ir skystesni. Ten įdėta trintų burokų, gal net ir kokio marinato. Iš tikrųjų, tiksliai nežinau, nes savo recepto jie neišduoda. Tikrai nenustebčiau, jei ten deda šiek tiek krienų, marinato ar kažko panašaus. Jų bulvės žiauriai geros.
„Stiklių“ aludės labai tiršti, bet, mano nuomone, gerai išgautas klasikinis skonis, gražus patiekimas. Mėgstantiems švelnesnio skonio šaltibarščius, patiks.
Šaltibarščiai pagal Eveliną Stundžienę (apie 8 gausios porcijos)
250 ml raugintų pasukų
Pakelio šaltibarščių kefyro
Pakelio šaltibarščių rūgpienio
4 kietų išvirtų ir šakute ar kitu įrankiu sutrintų kiaušinių
Stiklainio mėgstamiausių marinuotų burokėlių
Kelių ridikėlių
2 lengvai raugintų agurkų
2 nedidelių šviežių agurkų (nenuluptų)
Kelių šaukštų agurkų marinato arba raugo
1 valgomųjų šaukštų krienų
1 valgomųjų šaukštų garstyčių
Krapų (dalis jų kartu su koteliais lai keliauja ant bulvių)
Svogūnų laiškų
Druskos
Supilkite kefyrą, pasukas, rūgpienį ir garstyčias į kokteilinę, kad susimaišytų (nebūtinas žingsnis).
Šią masę pilkite į puodą. Sudėkite marinuotus burokėlius.
Grūstuvėje sutrinkite krapus, svogūnų laiškus ir druską. Jei neturite, Evelina siūlo išbandyti bulvių košei trinti skirtą įrankį.
Smulkiai supjaustykite raugintą ir šviežius agurkus, krapus ir jų kotelius bei svogūnų laiškus. Jei norite sumažinti agurkų traškumą, juos galite šiek tiek patraiškyti.
Virtus kiaušinius nulupkite ir, perpjovę pusiau, sutrinkite šakute.
Daržoves, žalumynus (dalį krapų ir jų kotelių palikite virtoms bulvėms), kiaušinius ir burokėlius suberkite į puodą. Jei reikia, šiek tiek pasūdykite.
Išmaišykite ir dėkite į šaldytuvą bent valandai. Evelina rekomenduoja palaikyti ir ilgiau – burokai paleis sultis, todėl bus intensyvesnė spalva ir skonis.
