Lietuvos popscenos karalienė Džordana Butkutė taisykles laužė nuo vaikystės, tačiau jos gyvenime chaosas reikšdavo kūrybinę netvarką, o kliūtys – paskatą bandyti toliau. Mamos vestuvinę suknelę ji perkūrinėjo tol, kol iš šios teliko piniginė, vietoje pamokų lankė cirką, o šiandien geriausiais pietumis vadina miegą ir su ilgesiu prisimena mamos keptą antį.
Kokių valgymo tradicijų būdavo Jūsų šeimoje?
Pas mamą augome keturi vaikai – du berniukai ir dvi mergaitės. Aišku, kai mama visus kviesdavo pietų, niekada vienu metu visi nesusirinkdavome... Kada kas iš kiemo atbėgdavo, tada ir pavalgydavo, griežto susodinimo prie stalo pas mus nebūdavo. Juk vaikystėje mamai svarbiausia būdavo mus parbėgusius suskaičiuoti, kad būtų tikra, jog neliko nevalgiusių (šypsosi). O rytais, prieš mokyklą, daug svarbiau būdavo pamiegoti nei papusryčiauti – tiesą sakant, man keltis būdavo taip sunku, kad sykį mama vonioje net pagavo mažą voriuką ir įdėjo man jį į lovą pagąsdinti. Tą rytą iš šoko mokykloje ranką kėliau pati pirma (juokiasi)! Mama pusryčiams virdavo košes arba tepdavo sumuštinius su arbata, tačiau man geriau būdavo paimti pinigų priešpiečiams...
Kokį patiekalą iš vaikystės pamenate geriausiai?
Mano mama puikiai gamindavo – viskas, ką ji paruošdavo, būdavo labai skanu. Tai ir cepelinai, ir šaltibarščiai, kitos sriubos, kotletai, vyniotiniai... Labai dažnai stebėdavau, kaip gamindavo mama, ir gerai pamenu, kaip ji mane savotiškai tausodavo – tarkime, niekada neliepdavo skusti bulvių sakydama, kad yra kitų vaikučių, kurie gali tai padaryti, o man, kaip pianistei, reikia saugoti rankas. Vietoje to liepdavo tvarkyti spintą, ko labiausiai nemėgdavau (juokiasi) .
Kokios Jūsų šeimos valgymo tradicijos šiandien?
Šiandien nepavyksta turėti praktiškai jokių, o apie kokį nors valgymo ritmą išvis negali būti nė kalbos. Man jau vien miegas yra kaip pietūs, tad su Elegijumi (D. Butkutės vyras ir vadybininkas – aut. past.) daugiau kartu valgome vakarais. O aš dar ir naktį (šypsosi), nes miegoti einu apie 5 valandą ryto, o keliuosi tarp 13 ir 15 valandos.
Koks šiandien firminis Jūsų šeimos patiekalas?
Tikriausiai troškinta vištiena, kurią ruošiu su obuoliais, abrikosais. Dar obuolių pyragą moku puikų iškepti! Elegijus sako, kad ir šaltibarščiai mano skanūs, ir kotletai. Balandėlius, tiesa, virdama parišdavau siūlu, kad neišsileistų – visi sakydavo, kad skanūs, tik va dar siūlą reikia nusikarpyti. Tačiau dabar dažniausiai maistą iš kur nors užsisakome, nes sukinėtis virtuvėje laiko nelieka visai...
Kokia mėgstamiausia Jūsų virtuvė?
Mėgstu labai daug ką, patinka prancūzų virtuvės patiekalai, visuomet skaniai pavalgydavome nuvykę į Angliją ir Škotiją, labai mėgstu ir kinų virtuvę. Tik lankydamiesi Barselonoje kartą patyrėme baisų nusivylimą. Ėjome miestu jau gerokai išalkę, o kadangi jo nepažinojome, užsukome į pirmą neblogai atrodantį restoraną. Maža to, kad gavome po mažytį gabaliuką visiškai neskanios mėsos, už tai dar teko sumokėti per 150 eurų... o kai išėjome, vos už vieno posūkio patekome į didžiulę restoranais nusėtą alėją, kur lauke valgančių žmonių minios mėgavosi puikiai atrodančiais patiekalais, kainuojančiais 15 eurų.
Kokį patiekalą labiausiai norėtumėte mokėti pagaminti?
Man nereikėtų nieko išmokti, aš ir taip viską moku! Niekad nepalikčiau vyro alkano, aišku, pati sau negaminu, bet jei turėčiau ruošti šeimai, tai ir iš kirvio košę išvirčiau. Turėdama noro ir laiko galiu pagaminti bet ką: įdarytą žuvį, mėsą, kotletus, salotas.
Be kokio maisto produkto ar patiekalo negalėtumėte gyventi?
Kartais be proto užsinoriu savo mėgstamiausių šokoladinių batonėlių. Elegijus, tai žinodamas, dabar jau visuomet turi jų kur nors pasiruošęs, kartais net nuperka visą dėžę (juokiasi). Visada turiu turėti juodojo šokolado be priedų, nes jo galiu užsinorėti bet kada. Taip pat kameroje visuomet turiu savo mėgstamiausių ledų su razinomis ir karamele. Visada turėsiu ir dėžutę raudonųjų ikrų, tačiau su jais negaminu sumuštinukų, nes nemėgstu nei batono, nei sviesto – ikrus valgau vienus, tiesiog kabinu juos šaukšteliu, dievinu, kaip jie spragsi burnoje!
Kokiu maistu mėgstate pasilepinti?
Skaniausia man bet kokiu atveju yra valgyti lovoje – ten susinešu pilną padėkliuką, taip būdama namie didžiąją dalį laiko ir praleidžiu miegamajame... Labai mėgstu grūdėtą varškę, kartais sūresnę valgau kaip pagrindinį patiekalą, o saldesnę pasiimu desertui. Be to, būtinai turiu ką nors valgyti žiūrėdama filmus! Neįsivaizduoju, kaip galėčiau įjungusi televizorių ko nors nevalgyti.
Koks patiekalas Jums asocijuojasi su švente?
Oi, šitą labai lengvai galiu atsakyti – tai būtų mamytės ruošta vaisiais įdaryta antis – dar ir dabar apie ją pagalvojus seilės pradeda kauptis burnoje…
Kuo dažniausiai vaišinate savo svečius?
Mūsų draugai jau žino, kad pas mus geriau nebandyti užgriūti netikėtai, bet jei jau kas nors užsuka, mano vaišės būna tokios: nusivedu juos į virtuvę, atidarau šaldytuvą ir klausiu, ko jie nori (juokiasi). Šiaip jau svečius priiminėjame labai retai.
Ar gamindamas klausote muzikos? Jei taip – kokios?
Tiesą sakant, neklausau jokios. Muzika man yra per daug svarbi, kad jos klausyčiau kažką čirškindama prie viryklės. Jau geriau tegu burzgia televizorius, tegu fone būna įjungtas koks nors filmas ar anekdotų laida. Muzika reikia mėgautis, klausyti jos su gera aparatūra, ausinėmis, visiškai jai atsiduoti…
Kur improvizuojate drąsiau – muzikoje ar virtuvėje?
Galiu ir ten, ir ten! Šiaip jau man maisto gamyba panaši į mezgimą – niekada neieškau receptų ar patarimų žurnaluose, pati turiu savo viziją ir viską darau savaip. Ką nors siūdama ar megzdama taip pat viską darau tik taip, kaip matau galvoje.
Ačiū už pokalbį.
