Gaminkite tiek, kiek suvalgysite. Vienas didelis patiekalas geriau nei daug skirtingų patiekaliukų. Gal antrai Kalėdų dienai nebemaišykite mišrainių, o išvirkite prieskoningos sočios sriubos? – tokie yra Alfo Ivanausko, kuris prie kalėdinio stalo reikalų sukiojasi nuo septynerių metų, priešventiniai patarimai.
Šefas Alfas pasakoja apie savo vaikystės Kalėdas, sukauptą patirtį ir ritualinius patiekalus, daugelio kurių receptus rasite naujoje virtualioje kulinarinėje knygoje „Alfas vienas namuose. Kalėdos“.
Kada prasideda Tavo Kalėdos, t. y. ateina jausmas, kad jos JAU ateina?
Kalėdų pradedu laukti jau nuo lapkričio vidurio, kai į namus iš miško, sodo, parkų pradedu tempti įvairiausias šakas, eglišakius, bet namų dar nepuošiu - parsitemptus gėrius tiesiog sumerkiu į vazas. Taip ir ateina tas šventės jausmas.
Tačiau mano profesija Kalėdomis mane susargdina gerokai anksčiau – prieš tris ar net keturis mėnesius, kai klientams pradedame ruošti šventinius pasiūlymus. Taigi, kalėdinį šurmulį kasmet išgyvenu du kartus: ankstyvą rudenį ir jau prieš pat Kalėdas, likus maždaug dešimčiai dienų iki jų, kai namuose pastatoma eglutė. Vaikystėje buvau atsakingas už jos puošimą ir kasmet sugalvodavau vis kažką naują. Taip yra iki šiol.
Kas yra tas „ritualinis kalėdinis“ Tavo šeimos patiekalas, be kurio Kalėdos tiesiog neįmanomos?
Tėčio virti žuvies kotletai, mamos marinuoti maži baravykiukai, skaninti cinamonu ir svogūnais, mano kūčiukai, mieliniai pyragėliai ir kasmet vis kitokia silkė.
Pyragėlius Kalėdoms kepu jau daugiau nei 25-erius metus. Kaip tik juos ir laikau rankose nuotraukoje iš vaikystės. Tai aliejuje kepti, šviežiais troškintais kopūstais įdaryti mieliniai pyragėliai. Viename jų būtinai paslepiu monetą. Tikime, kad tą, kuris monetą randa, ateinančiais metais aplankys didelė laimė.
Mama vis dar linkusi šventėms priruošti daug maisto, bet, pavyzdžiui, netikrų zuikių jau stengiasi kepti mažiau – kad netektų valgyti kitą dieną. Mūsų visa šeima – tėtis, mama, aš, brolio žmona, labai mėgstame gaminti, tad maisto ant švenčių stalo pas mus tikrai netrūksta: yra ir ką pavalgyti, ir apie ką pakalbėti!
Kuo dar ypatingas Tavo šeimos šventinis stalas?
Nors patiekalų būna daug, pastaruosius metus laikomės mano sugalvotos tradicijos - Kalėdų stalas turi būti išpuoštas ir išdekoruotas, o patiekalai turi būti sudėti ant servanto, kokio mažesio staliuko. Mes leidžiame tą patiekalą per rankas, juo dalinamės, kol suvalgome visą ir nelieka kitai dienai.
Valgomos dovanos dabar vis labiau vertinamos: ar ruoši tokias savo šeimai, draugams? Gaudavai tokių vaikystėje?
Aš ruošiu valgomas vakarienes ir kviečiu į jas savo draugus, bičiulius, kolegas. Tokia yra mano valgoma dovana jiems. Kai buvau vaikas, valgomos dovanos – nei uogienės, nei kepiniai, - nebuvo ant bangos. Tais laikais madingiau buvo įteikti kažką užsieninio, čia nematyto, kokią firminę smulkmeną. Visgi nuoširdžiai džiaugiuosi, kad rankų darbo valgomos dovanos grįžta. Jos kupinos dėmesio.
Neretai vaikams skirta Kalėdų dalis yra Kalėdų senelio atėjimas, o štai stalas, vaišės būna išskirtinai pritaikytos suaugusiems. Kaip manai, ko svarbu nepamiršti, kad prie Kalėdų stalo ir suaugusiems, ir vaikams būtų gera?
Svarbiausia yra šventėms ruoštis kartu. Geriausiai prisimenu – ir labai norėčiau, kad visi vaikai galėtų tai prisiminti – kaip visa šeima kartu puošiame namus, gaminame šventinius patiekalus, skamba kalėdinė muzika. Pamenu, kaip susėsdavome visi prie vieno ilgo stalo gaminti pyragaičių arba kūčiukų ir kiekvienas turėjo atlikti savo darbo dalį: kas minkyti tešlą, kas ją supjaustyti, kas sudėti kūčiukus į skardą, pašauti į orkaitę. Ruošimasis kartu padeda užmegzti labai šiltą ryšį, kuris, vargu, ar bus įmanomas šiemet. Kita vertus, jį įmanoma sukurti kitaip. Pavyzdžiui, virtualiai.
Man labai gražu, kai kiekvienas šeimos narys yra atsakingas už kažkokį patiekalą ir visi žino, kad, pavyzdžiui, per Kalėdas visi gausime Alfo mielinių pyragalėlių, Alfo mamos marinuotų grybukų, dėdės kepto kumpio ir pan. Labai gražu, kai giminaičiai ant bendro stalo suneša savo gamintus patiekalus ar jais mainosi. Šiemet patiekalais nelabai pasimainysime, bet galime mainytis receptais ir patys pasigaminti to dėdės kumpio, mielinių pyragėlių ar tetos iš Molėtų baltos mišrainės.
Jeigu norite visi kartu ir kartu su Alfu gerai praleisti laiką, įteikite vieni kitiems unikalią dovaną – nuotolinius kulinarinius kursus „Kūrybiško recepto formulė“. Išmoksite ne gaminti tiksliai pagal receptą, o kurti receptus patys! Susitikite kursuose smagiai ir kūrybiškai! Dovana yra ČIA.
