top of page

Aktorius Marius Repšys: anksčiau per dieną suvalgydavau tiek, tiek dabar per savaitę

Žinomas, talentais ir įvairiais pasiekimais apdovanotas teatro ir kino aktorius, rašytojas, Vaidos vyras ir dviejų vaikų tėtis Marius Repšys visuose savo interviu – nesvarbu, kokia tema – siunčia žinutę: viską gali įveikti. Visas savo bėdas ir demonus. VMGonline.lt Marių kalbina apie maistą, bet ne tik dėl to, kad jam pavyko įveikti valgymo sutrikimus, kurie buvo įkalinę aktorių savotiškame maisto kalėjime.


Marius Repšys, V.Ribokaitės nuotr.
Vytautės Ribokaitės nuotr.

Mariau, ar laikotės kokios nors mitybos strategijos?

Esu labai neišrankus maistui, galiu valgyti vos ne bet ką ir neimu į galvą, nors gal reikėtų. Stengiuosi nevalgyti mėsos, bet sportuoju, todėl mėsą kompensuoju kiaušiniais. Svarbu išlaikyti pusiausvyrą.


Gal kavos negeriate?

Geriu. Vieną puodelį per dieną ir šiandien aš jį jau išgėriau. Mėgstu kavą su pienu ir cukrumi. Man labai patinka saldi kava.


Pietūs – namuose ar mieste?

Gamintis nelabai mėgstu, retai tai darau. Bet jeigu jau gaminu, tai būna kiaušinienė su makaronais, česnakais ir grietinės ar majonezo šaukštu ant viršaus. Pats susigalvojau šį receptą. Visgi valgyti man labiausiai patinka namuose. Vaida skaniai gamina tortilijas su sojų padažu. Nesu išrankus, man tinka viskas, ką paduoda. Jeigu pietauju mieste, dažniausiai renkuosi valgyti falafelius arba kinų maistą. Maistas man yra antraeilis dalykas.


Bet buvo metas, kai buvo kone dievas?

Tiek maisto, kiek anksčiau suvalgydavau per dieną, kitam žmogui užtektų visai savaitei. Norėjau būti didelis, stiprus, todėl daug valgiau ir daug sportavau. Bet tai buvo labai ligota. Savotiška bulimijos forma, tik atvirkštinė: būdavo, žiūriu į save veidrodyje ir man atrodydavo, kad esu per mažas, per liesas, noriu būti didesnis, turiu dar pūstis. Kai azartas pagauna, sunku sustoti. Bet taip buvo. Dabar yra visiška reabilitacija.


Prisimenate dieną, kai pasakėte sau „užteks“?

Labai gerai prisimenu, kai lioviausi šitiek valgyti. Man labai palengvėjo. Pagalvojau: „Vau, nereikia kišti tos sausos vištienos, beskonių ryžių, grikių!“ Laisvė! Nuostabus jausmas.

Tądien buvau Klaipėdoje, Smiltynėje, sėdėjau mašinoje, žiūrėjau į eilinę sausos vištienos ir ryžių porciją. Ir tada aš ją lėtai lėtai „įleidau“ į šiukšlių dėžę. Nuo tos akimirkos tapo lengva.


Šiandien į vištieną ir ryžius nesinori net pažiūrėti?

Ne, tikrai ne. Ne ne ne!

Falafeliai, kinų maistas ir žmonos Vaidos tortilijos su sojų padažu – mėgstamiausi Mariaus patiekalai. Vytautės Ribokaitės nuotr.


Ar turite dienos mitybos režimą?

Valgau tris kartus per dieną. Ryte suvalgau sumuštinį, per pietus – kiaušinienę su makaronais arba užsuku į greito maisto restoraną, nes labai mėgstu, bet, žinoma, saikingai. Vakarienei – salotos arba kokteilis su varške, bananais ir riešutų sviestu.


Mėgstate valgyti vienas ar su kompanija?

Vienas labiau. Neskaitau, nieko nedarau, dažniausiai tiesiog valgau ir galvoju. Bet aš labai greitai valgau, neturiu gebėjimo pasimėgauti maistu. Suryju ir viskas baigiasi.


Man patinka sėdėti vienam ir stebėti žmones, tai labai įdomu. Prieš metus gatvėje pastebėjau vieną tokį veikėją, kuris tempė metalo laužą. Žiūrėjau, kaip jis tai daro, ir galvoje gimė vos ne visas romanas. Dabar jį rašau.


Kai rašote, valgote? Ne. Tik vandenį geriu. Rašydamas išgeriu gerą puslitrį.


Turite maisto ritualų?

Likus kelioms valandoms prieš spektaklį stengiuosi nevalgyti, nes privalgius būna sunku. Kartais išgeriu energinio gėrimo, bet labai retai.


Ką įdomaus yra tekę valgyti pagal scenarijų teatro scenoje ar filmavimo aikštelėje?

Teko ir dabar kartais tenka valgyti Napoleono tortą dideliais kiekiais, skanu, bet labai riebu, todėl naktį sukyla rūgštys. Kartą teko filmuoti, kad valgau, bet, žinote, kai daroma dvidešimt dublių ir kaskart prieš tave guli nauja maisto porcija, jau nebegali ne tik normaliai valgyti, bet net į ją žiūrėti, nes toks esi sotus. Kartą teko vaidinti, kad užsiverčiu ir išgeriu stiklinę degtinės. Darėme trylika dublių, išlenkiau trylika vandens stiklinių, tai į tualetą ėjau ir ėjau.


Gal kokių įdomių gastronominių prisiminimų parsivežate iš gastrolių?

Kai buvome Kinijoje, visi valgė skorpionus, svirplius ir tarakonus, o aš ne. Esu valgęs gyvatę, varlę, bet... man tokie dalykai kažkaip nelabai. Neturiu poreikio eksperimentuoti su maistu. Mano pusryčiai jau penktus metus tokie patys: sumuštinis su juoda duona, sviestu, pelėsiniu sūriu ir kava su pienu bei cukrumi.


Ką manote apie valgyklas? Gal žinote kokią gerą: kur skanu ir nebrangu?

O taip. Aš jas labai mėgstu. Prie mano namų yra valgykla, anksčiau dažnai ten pietaudavau, dabar jau neinu, nes smulkių neturiu (juokiasi), o kortelės ten nepriima.


Visada imdavau bulvių košę su kalakutienos ar vištienos kotletais. Ta valgykla neturi pavadinimo, ji yra Aklųjų kombinate. Dirba labai geros virėjos.

Vytautės Ribokaitės nuotr.


Laukdamas užsakymo, esate kantrus ar nelabai?


Užsakymo noriu sulaukti greitai. Bet jeigu vėluoja, tai tiesiog sėdžiu ir laukiu. Nesinervinu: ko čia nervintis? Ir niekada nepykstu ant padavėjų. Niekada. Jų labai sunkus darbas. Padavėja nekalta, kad neskanų maistą atnešė, kažko neįdėjo arba įdėjo per daug. Esu dirbęs barmenu, mačiau padavėjų darbą iš arti. Per dieną jos nueina labai daug kilometrų ir išklauso labai daug visko. Sunku joms.


Kai norite palepinti Vaidą, kur einate? Turite mėgstamų vietelių?

Šalia M. Mažvydo bibliotekos yra kinų restoranas, ten labai skaniai gamina. Arba Zatar Vokiečių g. Irgi labai skaniai gamina. Patika ir RoseHip veganiškas bistro. Bet labai pabrango, tai lioviausi ten vaikščioti.


Ačiū už pokalbį.


Naujausi įrašai

bottom of page