Praeitą savaitę Lietuvą apskriejo puiki naujiena – lietuvio virtuvės šefo kulinarinė knyga „Malda skoniui" pateko į 10 geriausių pasaulyje kulinarinių knygų sąrašą ir buvo nominuota už inovatyvumą bei kūrybiškumą.
Visi norintieji įsigyti knygą su paties Alfo parašu ir tapti 500 knygų kolekcijos dalimi, paskutinius 100 vienetų knygų gali įsigyti čia. Kiekvienas, įsigijęs knygą, dabar gauna ir dovaną – Alfo nuotolinius kulinarinius kursus.
Šį kartą knygos autorius Alfas Ivanauskas atsako į klausimus ne tik apie knygos idėją – kvietimą į daug ką pažiūrėti kitaip, vaizduotę ir kūrybiškumą provokuojančius tekstus bei fotografijas, laimėjimo svarbą, bet ir apie tai, kaip kurti, kad laimėtum.
„Malda skoniui” – ne pirmas Tavo kūrinys, sulaukęs pasaulinio pripažinimo. „World Gourmand Cookbook Awards“ apdovanojimuose Tavo kurtas kulinarinis žurnalas iškovojo geriausio kulinarinio žurnalo pasaulyje nominaciją net du metus iš eilės, knyga „Play, Cook, Kiss: Culinary Tricks“ užėmė antrą vietą tarp geriausių Europoje ir t. t.
Turiu įtarimą, kad dar tik kurdamas, galvodamas idėją ir kaip ją įgyvendinti, jau nujauti, kad projektas šaus tiesiai „kosmosą” – sulauks sėkmės. Ar esu neteisi?
Kulinarines knygas ir žurnalus vartau maždaug nuo septynerių metų, pastaruosius 20 metų prenumeravau man įdomius geriausius pasaulio kulinarinius leidinius, jokiame knygyne jokioje pasaulio šalyje nepraeinu pro kulinarinių leidinių skyrius – taigi, gerai žinau, kas jau yra išleista ir ko dar nėra.
Kad ir ką darau – kuriu renginį, knygą ar receptą, visada galvoju apie tai, ko iki šiol niekas nedarė, ko dar nebuvo arba tam, kas jau buvo, ieškau kito kampo, naujo formato.
Kulinarinių knygų, mano paties, beje, taip pat, prikepta devynios galybės, todėl norėjau, kad „Malda skoniui” būtų visiškai kitokia ir, svarbiausia, įdomi ne tik gaminti mėgstančiajam, bet ir tam, kuris galbūt visiškai negamina. Kad ji būtų lyg ėjimas į teatrą, kiną ar parodą – nors trumpam kilstelėtų žmogų nuo kasdienybės, būtų atokvėpis ir įkvėpimo šaltinis, galimybė įprastus dalykus pamatyti, patirti, apie juos pagalvoti kitaip, nei esame įpratę.
Taip pat man labai svarbu išsaugoti savo kūrybos braižą, autentiškumą: ar šiandien, ar po 100 metų skaitytojas paims į rankas mano knygą, noriu, kad jam iškart būtų aišku, jog tai – Alfo Ivanausko darbas. Dėl šios priežasties knygoje „Malda skoniui” nėra mano nuotraukos, viršelyje nėra mano pavardės – knyga pati turi kalbėti apie mane.
Kurdamas „Maldą skoniui” žinojau, kad vyksta toks konkursas, kokie autoriai ir kokios jų knygos jame varžosi. Tačiau juk režisierius, kurdamas naują filmą, galvoja tik apie tai, kaip sukurti tokį, kad žiūrovą trauktų lyg magnetas, sukeltų naujų minčių, o gal net revoliuciją galvoje, paliktų gilų įspūdį ir emociją, o ne kaip sukurti tokį, kad gautų „Oskarą”. Niekada nekūriau tik dėl apdovanojimo.
Kuri sėkmės dalis Tau svarbiausia: dėmesys, pripažinimas, vardo garsinimas?
Viskas svarbu: ir dėmesys, ir pripažinimas, ir mano, ir Lietuvos vardo garsinimas. Ne kartą esu girdėjęs sakant, neva ką čia tie lietuviai – tik krepšinio pasaulyje gali būti garsūs ir įdomūs…
Aš noriu parodyti ir įrodyti, kad mes visi galime būti ir esame įdomūs, kieti ir kūrybingi. Ne tik pranzūcai, italai, japonai, skandinavai turi ką pasakyti ir parodyti kulinarijos pasauliui, bet ir mes, lietuviai.
Džiaugiuosi kasdien galėdamas padaryti kažką, kad padėčiau žmonėms tam tikrus dalykus pamatyti kitaip, tarsi iš naujo. Be abejo, džiugina, kad pastangos nelieka nepastebėtos.
„Malda skoniui” – gana kontraversiškas, drąsus pavadinimas, ypač turint omenyje, kad pati knyga pilna provokuojančių, netgi erotiškų fotografijų. Kokia pavadinimo istorija?
Tai yra filmo, kurį kuriu, pavadinimas. Bet kai sugalvojau pavadinimą filmui, supratau, kad tai yra ir knygos pavadinimas. Ir iškart žinojau, kokia ji turi būti.
Mano idėja – pakalbinti labai skirtingus, skirtingų profesijų žmones apie vieną dalyką – skonį. Ar kas nors kada nors klausė, pavyzdžiui, kunigo apie skonį? Vargu. Kunigo klausiame apie nuodėmę, kaltės išpirkimą, atgailą, pomirtinį gyvenimą ir pan. Bet juk kunigas irgi kasdien jaučia skonį, tiesa? Knygoje apie skonį kalba kunigas Ričardas Doveika, edukologė Austėja Landsbergienė, istorijos tyrinėtojas Rimvydas Laužikas, gydytoja dietologė Edita Gavelienė.
Mes kartais net nepagalvojame, kad iš tikrųjų kasdien meldžiamės skoniui. Juk kai gaminame, norime, kad būtų skanu, kai renkamės, ką valgyti restorane, tikimės, kad bus skanu. Kartą, stovėdamas prie orkaitės, pats sau netikėtai pagalvojau, kad jaučiuosi lyg stovėčiau prie altoriaus ir melsčiausi, kad tik pavyktų kažkas skanaus ir gero... Supratau, jog mintis „o, kad būtų skanu” lydi mus kasdien kaip ir tyli malda, kad tik viskas mums visiems būtų gerai...
Tiesą pasakius, kontraversiškas yra ne tiek knygos pavadinimas, kiek pati jos koncepcija: aš net nenoriu, kad pagal šios kulinarinės knygos receptus būtų gaminama. Receptai knygoje yra ne instrukcijos, o provokacijos išbandyti vieną ar kitą produktų derinį, eksperimentuoti, o ne atkartoti tai, kas parašyta.
Aš tarsi raginu išdrįsti melstis savo žodžiais, o ne mintinai iškalti maldos tekstą.
Kuri knygos dalis Tau pačiam yra toks visiškas wow, kad vis atsiverti pažiūrėti ir jauti, kaip „kutena kraują”?
Man wow yra knygos visuma, jos koncepcija.
„Malda skoniui” – lyg gyvas organizmas, nes kaskart vis kitaip ją gali vartyti: ji neturi nei pradžios, nei pabaigos, todėl, kai atrodo, kad jau perpratai ir supratai, kitą dieną randi ją visiškai kitokią: užtinki, ko vakar nebuvai užtikęs, atrandi mintį, kurios kažkodėl nepastebėjai, nuotrauką, kuri kažkodėl primena į Pikaso darbus... Manau, taip yra dėl to, kad mes patys kasdien esame kitokie, o knyga tik labai gyvai atliepia nuotaiką ir jausmus.
Provokatyvi ir „Malda skoniui” receptų idėja. Visi knygos receptai dedikuoti vienam patiekalui. Turbūt nėra nieko nuobodesnio už sumuštinį, kurį valgome kone kasdien, tačiau kaip tik sumuštinį šioje knygoje sureikšminau ir užkėliau ant pjedestalo. Man norėjosi parodyti, kad sumuštinis tikrai turi jėgos „nunešti” bet kurį, net patį mandriausią, pagrindinį patiekalą.
Knygos pristatymo metu Vilniaus Rotušėje kiekvienam įsigijusiajam išsirinktą knygos egzempliorių įteikei asmeniškai. Norisi pasmalsauti, koks Tau susidarė įspūdis – kokie žmonės perka Tavo knygas? Kokia yra Tavo auditorija?
Labai daugialypė. Susirinko labai įvairaus amžiaus skaitytojai – nuo maždaug 20+ iki 60+, labai skirtingų profesijų atstovai. Bendraujant buvo akivaizdu, kad tai išsilavinę, smalsūs ir drąsūs, kūrybingi ir atviri, vertinantys kokybę ir išskirtinį turinį, dailei, literatūrai ir fotografijai neabejingi žmonės. Labai džiugino tai, kad susirinko gausus būrys mano gerbėjų, kurie renka mano knygų kolekcijas, o taip pat tai, kad gerbėjų ratas plečiasi: kažkada nuo bičiulių dovanų gavę mano knygą, šįkart žmonės patys ją įsigijo ir atėjo į pristatymą.
Buvo ir tokių, kurie net nemėgsta gaminti – jie mano knygą įvertino kaip meno albumą.
Pažiūrėkite video įrašą iš knygos pristatymo Vilniaus Rotušėje:
Knygos „Malda skoniui“ tiražas ribotas, tačiau dar yra likę 50 šios skonio biblijos egzempliorių. Visi norintieji įsigyti unikalią knygą su Alfo parašu ir tapti meno kolekcijos dalimi, paskutinius 100 vienetų knygų gali įsigyti čia.
Beje, vienas žmogus, gali įsigyti tik vieną vienetinį knygos egzempliorių.
