Vasario deivė – „panna cotta“

Šį vasarį daugiau nei įprasta kartų regėsite dviejų koja kojon žengiančių žodžių junginį – panna cotta. Iš kopūsto podiumo šviesas perėmusį itališką desertą nurenginėsime akimis ir narstysime šaukšteliais. Bet prieš tai prisiminsime laikus, kai šis desertas buvos sustingdytas pirmą kartą.

• Panna cotta turi daugiau šarmo vadinant ją tikruoju vardu. Iš italų kalbos verčiama kaip „virta grietinėlė“, panna cotta italų receptų knygose pirmą kartą pasirodė tik apie 1960-uosius. Tačiau, kad ir ką byloja itališkasis deserto pavadinimas, gaminant jį pieno, grietinėlės, cukraus ir želatinos masė yra tik šildoma, bet jokiu būdu ne verdama.

• Panna cotta – nebrangi ir lengvai pagaminama. Gaminimui reikalingi vos keli produktai: pienas, grietinėlė, cukrus ir želatina. Svarbiausia gaminant apskaičiuoti naudojamos želatinos kiekį (taisykle laikoma tai, kad 500 ml skysčių yra naudojama ne daugiau nei 8 g želatinos), išlaikyti glotnią, vientisą deserto struktūrą ir turėti kantrybės, kol atvėsusi į formeles supilta masė sustings šaldytuve.

• Šis desertas jau savo aušros metu buvo kildinamas iš šiaurinės Italijos regiono Pjemonto ir ši priklausomybė didžiausiam šalies vyno regionui buvo įtvirtinta 2001-aisiais, kai panna cotta buvo įtraukta į tradicinių regiono patiekalų sąrašą.

• Dėl savo paprastumo ir tyrumo panna cotta dažnai yra eksperimentų ir improvizacijų objektas. Ruošiamą masę galima pagardinti romu, kava ar vanile. Tradiciškai panna cotta patiekiama su karamelės ar šokolado padažu, sezoniniais vaisiais ir uogomis.

• Panna cotta receptą įvairiai interpretuoja ir garsūs virtuvės šefai. Tris „Michelin“ žvaigždutes pelnęs Enrico Crippa itališkąjį desertą pavertė miniatiūriniu, Henri Matisse kūrybos įkvėptu meno kūriniu. Panna cotta jis mozaikiškai padengė mėtų, aviečių, abrikosų, amareto ir žirnių želė gabalėliais. Maurilio Garola akimis, panna cotta – ledai su baltųjų triufelių žiedlapiais.

• Kitaip nei kiti desertai panna cotta nėra nuodėminga. Jos išskirtine savybe laikoma tai, kad ji savo lankstumu gali įtikti visiems skoniams. Visų pirma, tai – desertas be glitimo. Panna cotta tinka ir mažinantiems suvartojamo cukraus kiekį, nes čia jį galima pakeisti medumi, klevų ar agavų sirupu. Netoleruojantys laktozės gali naudoti migdolų ar kokosų pieną.

„Panna cotta“ recepto ieškokite naujame „Verdu ir kepu“ numeryje jau netrukus!

#desertas #Istorija #pannacotta #receptas