Ar kartais būna dienų, kai pagalvojate, kad norite viską mesti ir dingti iš miesto – kur nors ten, kur nežinote, kas laukia, ir tyvuliuoja ežerai? Taip pamąsčiusi iš Vilniaus ir nuo čia turimo darbo pabėgo dabar jau restorano „Toli Toli“ Druskininkuose įkūrėja Indrė Armalytė.
„Ši vieta turi charakterį ir tvirtą nusistatymą. Mes darome tai, kuo gyvename ir tikime, o ne tai, ko reikalauja dauguma“, – sako Indrė.
Gyvenote ir dirbote Vilniuje. Kaip atsidūrėte Druskininkuose?
Dirbau Vilniuje, odontologijos klinikos, bet vieną dieną supratau, kad nebenoriu gyventi taip, kaip gyvenu, o Vilniuje viską pradėti iš naujo yra labai sudėtinga, tad prisiminiau draugus Druskininkuose, paskambinau jiems ir paklausiau, gal ieško darbuotojų. Intensyviai fotografavau, baigiau architektūrą ir norėjosi ką nors panašaus veikti. Tačiau atvykau čia, susikalbėjome su draugais ir nusprendėme atidaryti tokią vietą, kuri įneštų sveikesnės maisto ir atrinktų produktų kultūros į šį miestą.
Interjeras kurtas Indrės draugų (Linos Jakubauskaitės nuotr.)
Kokia jūsų restorano idėja?
Čia stengiuosi viską daryti socialiai atsakingai. Kai fotografavau, tai fiksavau dokumentines situacijas, o dabar stengiuosi, kad restoranėlyje viskas nuo požiūrio iki maisto būtų socialiai atsakinga. Prieš įkurdama „Toli toli“ keliavau į Palestiną, domėjausi jų kultūra ir pastebėjau, kad humusas bei falafeliai ten – labai populiarūs. Norėjosi ir čia turėti tą Artimųjų Rytų kultūrą, tad pamėginau ir perkelti. Nors pradžioje viskas vyko vadovaujantis vidiniu balsu ir atsitiktinai, dabar jau pradedame dirbti pagal verslo vadovėlius.
Meniu sukūrėte kartu su artimaisiais, minėjote, kad kai kurie receptai yra jūsų mamos ir močiutės. Kurie būtent?
Varškės apkepas, kurį nuo vaikystės mėgstu. Kopūstų kotletėliai, kurie, pasirodo, yra dzūkiškas patiekalas, ir troškinta jautiena. Ir, apskritai, įkvėpimas iš aplinkos padarė didelę įtaką.
Rankų darbo moliniai arbatos puodeliai (Linos Jakubauskaitės nuotr.)
Jūs įsikūrę prie pat centrinės Druskininkų alėjos. Kodėl toks pavadinimas „Toli toli“? Nes taip prasideda visos pasakos. Mes čia bandome sekti savo pasaką, savo istoriją per maistą, aplinką, veiklą ir kitas detales. Čia viskas išlaikyta, išturėta, nuotraukos – mano artimųjų, dizainas – bendrakursių, o staliukai pavadinti draugų vardais, labai gražiai skamba, kai kas nors sako: „Mezze lėkštė Evelinos staliukui.“
Kokia jūsų auditorija?
Vėlgi, kurdama socialiai atsakingą aplinką, turiu ketinimų įdarbinti pabėgėlius ar žmones, kurie bando įsikurti Lietuvoje, nors kai bandžiau pirmą kartą į mano norą buvo pažiūrėta kreivai, nes skambinau į Ruklą ir ten nieks nežiūrėjo į mane rimtai, tik vienas žmogus bandė žiūrėti į tai rimtai. Bandžiau įdarbinti palestinietį, bet Lietuva savo sistema pasako: mes kitataučių nelaukiame. Tiesiog neįmanoma sutvarkyti dokumentų iki galo, nors siūlausi net ir gyvenamąją vietą padėti susirasti.
Taigi, žmonės, kurie čia lankosi, domisi aplinka, reaguoja į ją ir yra empatiški. Tokie žmonės paprastai yra smalsūs ir mėgsta paragauti kažko naujo, tad tokių ir laukiame. Kiekvieną savo klientą stengiamės pažinti, tad visi čia atėję jaučiasi kaip atėję į svečius.
Mezze lėkštė 10 Eur (Linos Jakubauskaitės nuotr.)
Humusas, falafeliai, musaka… Ar galima sakyti, kad jūsų virtuvė yra Artimųjų Rytų ?
Atsakyti keblu, nes virtuvėje nedirba arabas, kuris gamintų būtent taip, kaip gaminama Artimuosiuose Rytuose. Dabar gi turime įkvėpimą iš kelionių, iš mamos, iš žmonių, todėl apibrėžti konkrečiai neišeina. Tai – sveika, iš vietinių produktų, sezoninė, vegetariška ir veganiška virtuvė.
Restornas „Toli toli“, Vilniaus al. 8, Druskininkai
Darbo laikas:
Ketv: 11:00 – 22:00 Pn: 11:00 – 23:00 Šešt: 10:00 – 23:00 Sekm.: 10:00 – 20:00
