Vis daugiau žmonių sportuoja lauke ir žiemą: bėgioja, užsiima greituoju ėjimu, slidinėja… Dauguma pajaučia, kad šaltuoju metų laiku norisi daugiau valgyti, norisi riebesnio maisto. Į ką reikia atkreipti dėmesį ir kokia mityba turėtų būti žiemą, pasakoja sporto mitybos specialistas Artūras Sujeta.
Kaip kinta sporto mityba, kai atšąla oras?
Mitybos skirtumams daugiau įtakos turi sporto rūšis, o ne oras. Kalbant apie universalų sportą, pavyzdžiui, bėgimą, galime palyginti žmogaus organizmo reikalavimus skirtingu metų laiku, skirtingu oru. Bėgimas yra aerobinė sporto rūšis, kuri reikalauja lengvų arba vidutinių pastangų. Pavyzdžiui, jeigu bėgame 10–15 kilometrų, ir vasarą, ir žiemą maitinamės taip, kad gautumėme daugiau glikogeno – tai pagrindinė medžiaga, suteikianti energijos. Tačiau žiemą, nukritus temperatūrai, sportuojančio žmogaus organizmas reikalauja daugiau riebiųjų rūgščių, dar kitaip vadinamų tauriaisiais riebalais.
Ką vadinate tauriaisiais riebalais ir kur jų rasti?
Tauriuosius riebalus lyginu su tauriaisiais metalais, kurie skiriasi nuo paprastųjų ir yra kur kas vertingesni: tai yra omega 3, omega 6, omega 7 ir omega 9 rūgštys. Omega 3 dažniausiai randamos menkių kepenyse, omega 6 ir 9 rūgščių turi alyvuogės, avokadas, riešutų aliejus… Šios rūgštys apsaugo mūsų odą, turi daug teigiamos įtakos plaukams, nagams. Kadangi oda yra didžiausias mūsų organas, ji ir yra pagrindinė apsauga nuo šalčio, todėl riebiųjų rūgščių poreikis šaltuoju metų laiku išauga.
Gajus mitas, kad žiemą reikia valgyti daugiau. Ar tai tiesa?
Kai šalta, organizmas išeikvoja daugiau kalorijų. Ar žinote, koks kotletas turi daugiau kalorijų: šaltas ar šiltas? (Vienodai?) Teoriškai taip, tačiau valgydami šaltą kotletą ir šiltą kotletą sueikvojame skirtingą kiekį energijos. Kai suvalgome šaltą kotletą, organizmas jį turi sušildyti, todėl reikia daugiau energijos. Lygiai taip pat ir sportuojant. Jeigu bėgiojame šaltoje aplinkoje, tada energijos resursams atstatyti reikės kur kas daugiau maisto nei sportuojant šiltoje aplinkoje.
Kai temperatūra nukrenta, įprasta manyti, kad reikia gerti mažiau vandens. Kaip yra iš tikrųjų?
Sportuojant tiek vasarą, tiek žiemą reikia gerti vandens. Tik skirtingais kiekiais. Jeigu šalta ir mažiau prakaituojame, natūralu, kad reikia vartoti mažiau vandens, nes organizmas išsaugo didesnį vandens kiekį. Tačiau šiuolaikinė apranga gerai apsaugo nuo šalčio, todėl sportuodami prakaituojame pakankamai gausiai, dėl to vandens reikėtų vartoti mažiau, pavyzdžiui, 1 ar 2 stiklinėmis mažiau nei tada, kai karšta.
Jeigu bėgiojama profesionaliai, varžybose ar renginiuose, tada sportininkams turėtų būti įrengtos vandens stotelės 10–20 min. ilgesniu laiko tarpu nei vasarą. Pavyzdžiui, jei vasarą geriate vandenį kas valandą, tada žiemą tai darykite kas 70–80 min. Įsiminkite, jeigu neteksime net ir nedidelio procento vandens, tai turės didelės reikšmės smegenims.
Į ką svarbiausia atkreipti dėmesį, siekiant sveikai maitintis žiemą?
Vandenyje tirpūs yra B grupės vitaminai ir vitaminas C. Jie dingsta tada, kai šildome vandenį. Tad, kai valgome, pavyzdžiui, ne žalias daržoves, o jas šildome, kaitinant dalis B grupės vitaminų sunyksta. Tai yra paaiškinimas, kodėl, net ir valgant daržoves žiemą, žmonėms trūksta vandenyje tirpių vitaminų. Atsiranda nenutraukiama grandinė: jeigu trūksta B grupės vitaminų, padidėja noras valgyti saldžiai. Norisi šokolado, kakavos. Sakoma, kad tai neva sušildo, tačiau iš tikrųjų trūksta B grupės vitaminų. Oro temperatūra nebūtinai yra priežastis valgyti kitokį, ne tokį sveiką, maistą. Visada atkreipkite dėmesį į tai, ko trūksta organizmui, nes tam tikrų produktų norisi ne be priežasties.
Comments