Jeigu kada apsilankysite pakrantės miestelyje Kamakura, Japonijoje, ir tiesiog seksite minia, ji greičiausiai pralenks turistų pamėgtą didžiąją Budos skulptūrą, ledus su saldžiomis bulvėmis ir atves jus prie karštų aštuonkojų ir omarų vaflių (japoniškai – tako senbei).
Viskas Japonijoje turi savo taisykles. Ką daryti užsigeidus tako senbei? Automate šalia kioskelio pasirinkite norimą skaičių vaflių, įmeskite 600 Japonijos jenų (tai yra 1 vnt. kaina, kuri prilygsta apie 4,7 Eur) ir savo rankoje spausdami gautą kvitą bei laukdami eilėje, kuri čia niekados nesibaigia, mėgaukitės aštuonkojų kepimo reginiu.
Aštuonkojai turi mažai riebalų, yra kalcio, geležies, kalio, vitamino C ir vitamino B12 šaltinis, todėl tai yra puiki ir sveika atmaina bulvių traškučiams. Lauktuvėms parsivežkite ne bulvių traškučių, o tako senbei.
Šviežias ir šlapias aštuonkojis yra įdedamas į miltų mišinį (Alfo Ivanausko nuotr.)
Mišinys užspaudžiamas karštu presu (Alfo Ivanausko nuotr.)
Presas yra prisukamas ir po kelių sekundžių atidaromas (Alfo Ivanausko nuotr.)
Išleidus tam tikrą garų kiekį, jau plokščias aštuonkojis yra apverčiamas, o presas vėl uždaromas ir prisukamas. Šie veiksmai yra kartojami dar tris kartus (Alfo Ivanausko nuotr.)
Iškepusio aštuonkojo vaflio kraštai yra sulyginimai ilgomis žirklėmis (Alfo Ivanausko nuotr.)
Sulyginus kraštus, užkandis yra įvyniojamas į popierių ir paduodamas praalkusiajam (Alfo Ivanausko nuotr.)
