Kad ir kokie įprasti ir paprasti mums atrodytų blynai, lietuvių liaudies dainose – tai vienas iš nedaugelio apdainuojamų patiekalų. Blynų istorija siekia žilą senovę: jie siejama su ritualinėmis šventėmis, per kurias suvalgytas blynų skaičius pranašauja sveikatą ir laimę. Viena tokių švenčių – ir lietuviškosios Užgavėnės.
Pagal senąsias lietuviškas kulinarines knygas, „blynas turi būti didelis kaip saulė, apvalus kaip saulė, raudonas kaip saulė, karštas kaip saulė“. Kad ir kaip didingai yra vaizduojami blynai, minėtajai saulei sukurti yra naudojami paprasti ir žemiški ingredientai: kiaušiniai, miltai, vanduo arba pienas, cukrus ir žiupsnelis druskos.
Pateikiame labiausiai paplitusių Lietuvoje blynų rūšis:
Sklindžiai. Gaminami iš žymiai tirštesnės, mielėmis kildinamos tešlos. Yra nedidesni už delną, apvalesni ir putlesni už paprastus blynus. Bulviniai blynai. Lietuvoje pradėti kepti tada, kai XVII a. Kėdainiuose savo dvaro prieigose bulves pradėjo auginti kunigaikščiai Radvilos. Gaminami iš tarkuotų ir kuo šviežesnių bulvių. Valgomi su obuolių uogiene, grietine, spirgučių padažu.
Žemaičių blynai. Virtų bulvių blynai su maltos mėsos įdaru. Vegetarai mėsą gali pakeisti grybų įdaru.
Grikių blynai. Kilę iš Dzūkijos. Gaminami į blynų tešlą pridedant mirkytų arba virtų grikių. Tešla taip pat gali būti gardinama svogūnais, morkomis ar mėgstamais žalumynais. Lietiniai blynai ir blyneliai. Suprantami kaip itin skystos tešlos blynai, išliejami per visą keptuvę, bet neiškepami iki galo. Sulankstyti su įdaru (mėsos, žuvies, daržovių, varškės, uogienės) ir apskrudinti lietiniai blynai vadinami blyneliais.
Amerikietiški blyneliai. Dažniausiai patiekiami sudėlioti dailiu bokšteliu. Kildinami kepimo milteliais ir maišomi kaip įprasti blynai, bet, norint išgauti purią struktūrą, kepami svieste. Gardinami sirupais arba, sekant amerikietiškomis tradicijomis, – šonine.
