Nors šią savaitę anksčiau legendine vadinta sostinės kavinė „Balti drambliai“ susilaukė dėmesio ir kritikos dėl seksistinės komunikacijos socialiniame tinkle „Facebook“ (apie tai rašė naujienų portalai 15min.lt, Delfi.lt), komunikacija internetinėje erdvėje ne vienintelė šios kavinės problema. VMGonline.lt pakalbino virš 10 buvusių ir esamų darbuotojų, kurie papasakojo, kas vyksta už „Baltų dramblių“ durų.
Pirmoji vegetariško maisto kavinė „Balti drambliai“ savo veiklą pradėjo 2002-aisiais. Alternatyvios vietos įkūrėjas Aivaras Cibulskas ją puoselėjo 16 metų, tačiau galiausiai 2017 m. vystytą verslą pardavė, o šiandien vadovauja kavinei „Štrudelinė“. 2018 m. žiniasklaidoje (15min.lt, Lzinios.lt) pasirodė straipsniai apie „Baltų dramblių“ problemas. Tuomet istorijose figūravo „Baltų dramblių“ vadovo Mariaus Letkausko vardas. Tas pats žmogus minimas ir visų VMGonline.lt kalbintų pašnekovų.
ATLYGINIMAI VĖLUOJA
Virš 10 asmenų, dirbusių ar tebedirbančių „Baltuose drambliuose“, tikina, kad atlygio už darbą laiku nesulaukdavo. Jų teigimu, algos vėluodavo savaitę, dvi, o kartais ir ilgiau. Be to, darbuotojams neretai būdavo išmokama ne visa suma – keliasdešimt ar keli šimtai eurų už viso mėnesio darbą.
Kaip pasakoja kavinėje dirbusi Eglė Česnakavičiūtė, iš darbo ji išėjo dar 2017 m. spalį, tačiau algą gavo tik kitų metų vasarį. „Turi būti naglas, kelti sąlygas, kad atlyginimą gautum kasdien, kad neturėtų, kur dėtis. Kitaip nebus sumokėta. Specialiai nekelia ragelio, ignoruoja žinutes. Iš tiesų, labai skaudu matyti mylimą vietą mirštančią, buvome kaip šeima“, – pasakoja mergina.
Panašia patirtimi dalijasi ir pernai kavinėje dirbęs Laurynas (vardas pakeistas pašnekovo prašymu – red.) „Alga visada vėluodavo. Paprašius bent 20 eurų, nes nėra už ką maisto nusipirkti, jis (Marius Letkauskas – aut. past) išsijuokdavo, kad yra trukdomas dėl tokios juokingos sumos, tačiau pavedimo teko ir kelias savaites laukti.“
Anot pašnekovų, situacija nesikeičia ir dabar. Ilgametis „Baltų dramblių“ darbuotojas Justinas (pavardė redakcijai žinoma – red.), kurį laiką ėjęs vyriausiojo administratoriaus pareigas, sako, kad nors su juo buvo atsiskaityta iki galo, pinigus gavo ne iš karto: „Į darbo inspekciją dėl savo atlyginimo nesikreipiau, nes man jis buvo išmokėtas. Su Mariumi sutarėme, kad jis man jį išmokės dalimis, daviau laiko ir galiausiai atgavau savo dalį. Gaila, tačiau ne vienas patikėjęs jo žodžiu ir nesikreipęs į inspekciją dėl savosios kovoja iki šiol.“
Kavinėje tebedirbanti Meilė (vardas pakeistas pašnekovės prašymu – red.) pasakoja, kad jau kurį laiką gauna vos po keliasdešimt ar kelis šimtus eurų per mėnesį. „Čia su daug kuo neatsiskaitė. Kai kuriuos išvarė, kai kurie patys išėjo, skolos didelės. Jau ir man nemažą sumą skolingi“.
DĖL SKOLOS BYLINĖJOSI TEISME
Savo istoriją atskleidžia ir beveik metus renginių organizavimu „Baltų dramblių“ kavinėje užsiėmęs Ugnius (pavardė redakcijai žinoma – red.). „Nuolat matėsi, kad yra problemų, pavyzdžiui, dažnai trūkdavo produktų, darbuotojai skųsdavosi vėluojančiomis algomis, prasta komunikacija su kavinės vadovu. Dėl to vykdavo nuolatinė personalo kaita, ateidavo nepatyrę žmonės, prastėdavo virtuvės darbas bei svečių aptarnavimas, darbe jautėsi slogi atmosfera bei mažėjanti darbuotojų motyvacija“, – prisimena pašnekovas.
Ir nors iš pradžių įtakos jo darbui šios problemos praktiškai neturėjo, netrukus situacija pasikeitė: „Kai ateidavo laikas mokėti, tekdavo nuolat priminti apie skolą, buvo atsiskaitinėjama nereguliariai, dalimis ir su nuolatiniais vėlavimais“. Neapsikentęs darbuotojas pateikė ultimatumą – arba alga bus mokama laiku, arba jis išeis iš darbo. Tačiau ši priemonė buvo veiksminga tik kurį laiką ir galiausiai vyras priėmė sprendimą išeiti.
„Darbdavys liko skoloje už pusantro mėnesio darbo, taip pat neatsiskaitė už nepanaudotas atostogas. Į žinutes ir skambučius dažniausiai neatsakinėjo, todėl kreipiausi į Darbo ginčų komisiją, kuri priteisė skolą. Darbdavys jų sprendimą apskundė teismui, pateikdamas melagingus įrodymus ir dalinai suklastotus kasos išlaidų orderius, taip pat nutylėdamas dalį buvusio susitarimo. Vėliau dar ir į Darbo ginčų komisiją kreipėsi, neva ne jie man, o aš jiems likau skolingas“, – pasakoja pašnekovas.
Jo teigimu, bylinėjimosi procesai iš ieškovo pusės buvo nuolatos vilkinami – posėdžiuose darbdavio atstovai nepasirodydavo ir papildomų įrodymų nepateikdavo. „Galiausiai bylą, kainavusią daug laiko ir nervų, man pavyko laimėti ir įrodyti savo tiesą, tačiau pinigų iki šiol nesu atgavęs. Jokia komunikacija tarp manęs ir įmonės vadovo šiuo metu nevyksta“.
VĖLUOJANTYS ATLYGINIMAI – NE VIENINTELĖ PROBLEMA
Anot pašnekovų, pasiteiravę apie vėluojančius atlyginimus, jie girdėdavo skirtingus paaiškinimus – nėra pinigų, nebuvo apyvartos, reikia atsiskaityti su tiekėjais. Ne vienas darbuotojas pasakoja, kad pinigai būdavo panaudojami neaiškioms reikmėms. „Pavyzdžiui, atėjo neva naujas savininkas Žydrūnas Laugalys, kuris, kaip pats sakė, nebuvo oficialiai įdarbintas, ir visada imdavo pinigus iš kasos, o mėnesio gale tiesiog nurašydavo tuos pinigus. Nei kur, nei kaip jie būdavo naudojami, niekas nežinojo, bet kai reikėdavo mokėti darbuotojams, būdavo sakoma, kad pinigų nėra“, – prisimena iš „Baltų dramblių“ neseniai išėjusi Samanta (vardas pakeistas pašnekovės prašymu – red).
Jai pritaria ir dar neseniai „Baltuose drambliuose“ dirbęs Antanas (vardas pakeistas pašnekovo prašymu – red). „Prie manęs yra išėmę pinigų iš kasos ir kai paklausiau, kam juos ima, man atsakė, kad darbuotojai algą išmokėti. Tačiau, mano žiniomis, jos tie pinigėliai nepasiekė“.
Dabartinė kavinės darbuotoja Meilė pasakoja, kad pinigai ir produktai neretai keliauja į kitus kavinės valdytojų restoranus. „Čia užsakymus daro, kai atveža, dokumentus pasirašo, o užsakymai į kitą vietą eina“. Keli pašnekovai mini neaiškias sąsajas su Tilto gatvėje esančiu restoranu „Senoji pasaga“.
Pasak pašnekovų, kavinę slegia ir skolos tiekėjams, dažnai trūksta produktų, darbuotojams tenka ir patiems eiti jų pirkti į parduotuvę. „Yra Žydrius (Žydrūnas Laugalys – aut. past) kaip administratorius. Dabar, sako, jis savininkas, tai aš jam esu sakiusi: iš ko daryti maistą, jeigu likusios trys cukinijos, keturi baklažanai, kelios paprikos? Ir jūs norit, kad prekyba vyktų“, – komentuoja Meilė.
Kai kurie darbuotojai sako, kad su jais M. Letkauskas bendravo mandagiai, tačiau patikina matę nepagarbą kitiems kolegoms. Kavinėje tebedirbanti moteris atskleidžia, kad buvę ir nepatenkinti likę darbuotojai „Baltuose drambliuose“ yra nepageidaujami: „Barmenei Marius pasakė, kad jeigu ateina tie žmonės, ji turi jų neaptarnauti, išvaryti iš baro. Jeigu to nedarys – jai gresia bauda 50 eurų“.
Pakalbinus daugiau nei 10 buvusių ir esamų darbuotojų, paaiškėjo, kad jie buvo įdarbinami bent į 4 skirtingas įmones: UAB „Pietryčių srautas“, UAB „Ebaltas“, UAB „Torino“ ir UAB „Arbonita“. Kai kurių sutartyse buvo įrašytos visiškai su darbu kavinėje nesusijusios pareigos. Remiantis Rekvizitai.vz.lt duomenimis, minėtų UAB „Pietryčių srautas“ ir UAB „Torino“ vadovas nenurodytas, UAB „Ebaltas“ bei UAB „Arbonita“ direktorius yra M. Letkauskas. Šio šaltinio paieškoje suvedus šio asmens vardą ir pavardę, galima rasti daugiau nei 50 įmonių.
VADOVAS SIEJAMAS SU DAUGIAU KAVINIŲ
Dar 2017 m. naujienų portalas Tv3.lt rašė apie problemas kitoje M. Letkausko vadovaujamoje kavinėje „Planeta“, įsikūrusioje kino teatre „Skalvija“. Buvusi darbuotoja tuomet papasakojo apie netvarkingas maisto produktų laikymo sąlygas, papildomus darbus, vėluojančius atlyginimus, nepagarbų kavinės administratoriaus elgesį. Kita tais pačiais metais šioje kavinėje dirbusi mergina Saulė (vardas pakeistas pašnekovės prašymu – red.) patikino, kad aprašytos situacijos jai taip pat pažįstamos.
VMGonline.lt pasiekė informacija, kad su panašiomis problemomis susiduria ir „Gyvas baras“ darbuotojai. Čia taip pat minimas M. Letkausko vardas. „Kiek visi darbuotojai žino, Marius yra savininkas ir moka algas. Jis ir įdarbina, ir moka patalpų nuomą“, – sako vienas šioje kavinėje tebedirbančių asmenų (tapatybė redakcijai žinoma – red.).
Pašnekovas atskleidžia, kad pasiteiravus dėl algų išmokėjimo, atsakymo tenka laukti ne vieną dieną, atlyginimai vėluoja ir yra mokami mažesni, nei buvo sutarta. „Gaunu atsakymą, kad tai pinigų nėra, tai buhalterės nėra. Dažnai atskaičiuodavo po 20 proc. dėl to, kad kavinėje netvarka, nėra klientų ir apyvartos. Pagal jį mes blogai dirbam, kad nėra apyvartos ar klientų. Bet kaip gali būti apyvarta, kai žmonės neužeina, nes baro veidas nekoks?“
Darbuotojams neretai tenka patiems rūpintis ir maisto produktais: „Kai rašai savininkams, kad nėra pomidorų ar bandelių, atsako: „nueik į parduotuvę, tau ką, sunku?“. Dažnai, kai kažkokių produktų neužtekdavo, sakydavo „improvizuok, daryk taip ir taip, vis tiek niekas nesupras“.
KALTINA BUVUSIUS DARBUOTOJUS
VMGonline.lt susisiekė su „Baltų dramblių“ vadovu M. Letkausku. Jis pripažįsta, kad vėlavimų būta ir tikina, kad šią problemą beveik išsprendė, tačiau neigia, kad dalis darbuotojų, net ir išėję iš darbo, atlyginimų nesulaukė. „Nei vienas nedirbo už dyką ir net daugiau – pasiimdavo iš kasos beveik kasdien. Toks nusileidimas ir mūsų kaltė, tiesiog nenorėdavom prarasti darbuotojų, nes naujus surasti nelengva, apmokyti užtrunka ir kainuoja. Nemokamai dirbančių nėra, tai išsigalvojimas“.
Jo teigimu, algos vėluodavo dėl darbuotojų kaltės. „Viską dengėm iš savo pinigų, nes baras neuždirbdavo pakankamai dėl tvarkos trūkumo. Paskutinė problema, kurią baigiame spręsti – sugedusio visais atžvilgiais kolektyvo pakeitimas. Tai jau beveik atlikta ir matomi akivaizdūs pasikeitimai kokybės, higienos, tvarkos klausimais“.
Kai pateikėme užklausą apie jo pareigas „Gyvame bare“, turimų įmonių skaičių ir darbuotojų darbinimo į skirtingas įmones priežastis, M. Letkauskas atsakė: „Neturiu įmonių. Nesu „Gyvo baro“ savininkas ar direktorius. Jūs vadovaujatės gandais ir fantazijomis, aš tingiu atsakinėti į tuos klausimus“.
ŠIUO METU VYKSTA ANTRASIS TYRIMAS
Kaip teigia Valstybinės darbo inspekcijos Komunikacijos skyriaus vedėja Marija Čereškevičiūtė, dėl „Baltuosius dramblius“ valdančios įmonės „Pietryčių srautas“ nuo 2018 m. sausio yra gauti 2 prašymai nagrinėti darbo ginčus bei 5 pranešimai pagal viešąjį interesą, kurių pagrindu jau atliktas vienas inspektavimas. „Pirmojo inspektavimo metu nelegalaus ar nedeklaruoto darbo atvejai nenustatyti, kitas tyrimas vyksta šiuo metu“.
VMGonline.lt Valstybinės Darbo inspekcijos pasiteiravo ir apie darbuotojų darbinimą į skirtingas įmones. „Galimos įvairios situacijos, tačiau pagrindinė taisyklė – darbuotojas turi dirbti toje vietoje, dėl kurios sutarta darbo sutartyje. Gali būti laikinojo įdarbinimo santykiai, kai laikinieji darbuotojai įdarbinami laikinojo įdarbinimo įmonėje, tačiau realiai dirba pas darbo naudotoją. Plačiau komentuoti būtų galima, tik išsiaiškinus konkrečią situaciją“, – komentuoja M. Čereškevičiūtė.
