Ilgai ir su išgąsčiu studijuojate produktų sudėtį, o į žmones, kurie neatsisako traškios šoninės suktinuko, žvelgiate su panieka? Cukrus tapo dideliu baubu, o valgymas anaiptol nebėra malonumas? Pats metas pasitikrinti, ar sveikos mitybos įpročiai neperžengė sveiko proto ribų…
Liguistai sveika mityba prasideda labai nekaltai (pvz., dėl noro išvalyti organizmą, geriau jaustis ar įveikti chronišką seniai kamuojančią ligą, atsisakoma baltų miltų, cukraus ar bulvių).
Dažnai mitybos įpročiai keičiasi ne dėl realios grėsmės sveikatai ir gydytojo rekomendacijų, o dėl įtikėjimo sveika gyvensena ir būtinybe kruopščiai išvalyti organizmą.
Atsiranda stiprus tikėjimas, kad sveika mityba padės išvengti visų įmanomų ligų.
Sveika mityba tampa pagrindiniu gyvenimo tikslu ir „projektu“.
Pasirinkta dieta visiškai skiriasi nuo kultūroje vyraujančių valgymo įpročių, todėl jos įgyvendinimui prireikia daug valios, pastangų ir lėšų.
Daug laiko praleidžiama galvojant, kaipgi dar būtų galima patobulinti savo dietą, todėl studijuojamos įvairios teorijos apie sveiką mitybą.
Skaičiuojamos kalorijos ir kūno masės indeksas, netenkama svorio.
Labai smulkmeniškai ir ilgai domimasi maisto produktų kilme, sudėtimi, gamybos būdu.
Atsisakoma ilgai mėgtų „nesveikų“ patiekalų.
Iš anksto ir labai detaliai suplanuojama, kas bus valgoma tądien ar rytoj, mityboje nebelieka jokių spontaniškų pasirinkimų ir ekspromto. Taip pat atsakingai suplanuojamos iškrovos ir badavimo dienos.
Valgymas nebėra malonumas, tai – sudėtingas sveikatinimosi procesas. Taigi, kur kas svarbiau už maisto skonį ir valgymo malonumą pasidaro jo kokybė bei „sveikatinanti nauda“.
Ignoruojamos klasikinės medicinos žinios – ieškoma kilnesnių, dvasingesnių priežasčių savo sveikam gyvenimo būdui pateisinti (tam padeda kova už gyvūnų teises, įvairios religinės mokyklos, netradicinės medicinos mokyklos ir kt.).
Padidėja nerimo jausmas, atsiranda baimė suvalgyti kažką „nesveiko“.
Kankina neracionalus susirūpinimas dėl švaros, pvz., kokiu nors ypatingu būdu plaunami maisto produktai, sterilizuojami indai.
Suvalgius „nesveiko“ maisto (pvz., kurio sudėtyje yra cukraus, genetiškai modifikuotų organizmų, dirbtinių priedų, konservantų, riebalų, druskos, gyvulinės kilmės ar pieno produktų, kavos, gliuteno, kviečių), jaučiama kaltė. Gali kilti noras už tai save „nubausti“ dar griežtesne dieta.
Sugebėjus atsisakyti pasiūlyto „nesveiko“ maisto, aplanko pasididžiavimo savimi jausmas.
Sutrinka socialinis gyvenimas: draugai kritikuoja dėl perdėtai sveikos mitybos, kitų gaminamas ir patiekiamas maistas atrodo įtartinas ir nesveikas, išsiruošti į svečius ar kelionę tampa vis sudėtingiau, nes tenka pasiimti atsargų – nuosavų „sveikų“ užkandžių.
Apsiginti nuo kritikų padeda geležinė valios stiprybė ir ypatingas „sąmoningumas“ (pvz., „Jie pavydi, nes patys neturi valios sveikai maitintis“, „Jie nesupranta manęs, nes yra per mažai apsiskaitę“ ir pan.).
Darosi ypač sunku apsipirkti įprastoje parduotuvėje, todėl ieškoma specializuotų ekologiškų ir biodinaminių ūkių, elektroninių parduotuvių ir kt.
Į žmones, kurie valgo cepelinus, traškučius, šokoladą ir panašų maistą žiūrima su panieka.
Pasirinkti „ypač sveiki“ valgymo įpročiai reklamuojami ir peršami kitiems, ieškoma bendraminčių.
Kai maitinamasi sveikai, aplanko pasitikėjimas savimi ir jausmas, tarsi „situacija būtų kontroliuojama“.
Jei šaldytuve, svečiuose, renginyje ar kelionėje nėra maisto, atitinkančio pasirinktos „sveikatinančios“ dietos kriterijų, apskritai atsisakoma valgyti (nors kartais nevalgyti tenka ir tris dienas!).
Padidėja įvairių maisto papildų ir vaistažolių suvartojimas.
Nepaliaujamai ieškoma to vieno vienintelio, pačio tinkamiausio, sveikiausio, geriausio produkto, lyg jis galėtų suteikti išganymą.
Pastebimai svyruoja nuotaika.
Dingsta savikritika ir gebėjimas suvokti savo elgesį kaip ydingą – priešingai, toks elgesys laikomas labai sveiku.
Pasirinkta dieta tampa ekstremali: mitybos racione nebelieka maisto produktų įvairovės, pvz., „nepavojingais“ laikomi tik 10 pasirinktų produktų.
Atsiranda fizinis ir nervinis išsekimas, stipriai sušlubuoja sveikata (kartais tokie bandymai sveikai gyventi baigiasi mirtimi).
Gali sumažėti savigarba, nes manoma, kad sveikatos sutrikimai atsiranda ne dėl gyvybiškai svarbių maisto medžiagų stygiaus, o dėl to, kad dieta vis dar nepakankamai tobula…
Valerijos Stonytės nuotr.
Jūs esate sveikas sveikuolis, jei:
Kritiškai suvokiate, kad įvairių gydymų ekstremaliomis dietomis autoriai dažnai yra talentingi verslininkai, siekiantys pasipelnyti iš bėdų prispaustų žmonių ar nerimo kamuojamų lengvatikių – už nemenkus pinigus jie siūlo įvairius tyrimus, sudaro mitybos planus, rašo knygas, rengia seminarus, stovyklas ir konferencijas;
Suprantate, kad ilgėjant žmonių gyvenimo trukmei didėja ir ligų įvairovė, todėl nesitikite numirti visiškai sveika(s);
Žinote, kad fanatizmas ir sveikas protas – nesuderinami dalykai, todėl sveika mityba domitės aistringai, tačiau ne fanatiškai. Jūs niekada nesutiktumėte gyventi dėl dietos;
Maistas jums padeda jausti gyvenimo malonumą, todėl siekiate, kad maistas būtų ir sveikas, ir skanus;
Jūsų pasirinktas sveikas gyvenimo būdas neapsunkina jums gyvenimo – vaišinatės svečiuose, lankotės restoranuose, ragaujate įvairiausių patiekalų kelionėse ir dėl to nesijaučiate blogai, nekamuoja kaltė ar nerimas. Be to, nesutiktumėte badauti tik todėl, kad šaldytuve nėra „sveikų“ produktų;
Neįtikinėjate kitų gyventi ir maitintis būtent taip, kaip tai darote jūs;
Ruošdami maistą esate kūrybingi ir spontaniški;
Jaučiate, kad taisyklė „kas per daug, tas nesveika“ galioja ir sveikai mitybai.
