Prieš kelias savaites sukau galvą, ką nupirkti dovanų vienam artimam žmogui. Nebuvo jokių abejonių, kad čia svarbiausia – dovanos išliekamoji vertė, atsižvelgiant į gimtadienio skaičiaus apvalumą. Ir tada man šovė mintis – dovanokime „iittalos“ paukštį! Kolekcionieriai visame pasaulyje dėl šių Oivo Toikkos kūrinių pametę galvas.
Valerijos Stonytės nuotr.
Tačiau jau atėjus rinktis paukščio, pardavėja paklausė, ar esame tikri, kad jis tikrai patiks tam žmogui? Nes juk tai – labai individualu. Tikri nebuvome, todėl akys nukrypo prie kitų stiklo kūrinių. Galiausiai išėjome be dovanos ir vėl paskendę dvejonėse, ką dovanoti.
Valerijos Stonytės nuotr.
Tačiau mano vyras nusprendė apsistoti prie „iittalos“ gaminių. Po ne vienos valandos naršymo internete, atėjęs pasakė, kad dovanosime „Alvar Aalto“ vazą.
„Vazą???“ – paklausiau, ausyse dar skambant anekdotams apie moterims dovanojamus puodus, pietų servizus ir kitus buities rakandus.
Bet vyro argumentai buvo tvirti – vaza dar 4-ojo dešimtmečio viduryje apdovanota už dizainą, kaip ir kiti „iittalos“ gaminiai, yra rankų darbo, ne tik stilinga, bet ir praktiška, o svarbiausia – ją paveldėti galės ir tos šeimos vaikai, nes vazos dizainui jau 80 metų, o ji nesensta. Juk kokybė niekada neišeina iš mados.
Valerijos Stonytės nuotr.
„iittalos“ stiklo fabrikas buvo įkurtas XIX a. pabaigoje, tačiau bėgant metams jame formavosi ištisa gyvenimo filosofija. Siekiama, kad kiekvienas kuriamas daiktas būtų išskirtinis, daugiafunkcis, o jo dizainas nesentų. Taip pat labai svarbu, kad žmonės galėtų daiktą panaudoti taip, kaip jiems norisi, pavyzdžiui, „iittalos“ vazos virsta akvariumais ar indais riešutams.
Valerijos Stonytės nuotr.
Proveržis gamyboje įvyko 4-ajame ir 5-ajame dešimtmetyje – ankstyvojo modernizmo ir funkcionalizmo laikotarpio pradžioje. Tuo metu „iittalos“ vardą garsino dizaineriai Alvar Aalto, Aino Aalto ir Kaj Franck. Jie tikėjo, kad kiekvienas daiktas privalo turėti prasmę, o ne būti tiesiog gražiai dekoruotas. Taip ir gimė idėja dovanoti žmonėms grožį ir funkcionalumą kartu, o ne atskirai.
Valerijos Stonytės nuotr.
A. Aalto siekė išlaisvinti stiklą iš griežtų geometrinių formų. Jo kuriamuose daiktuose turėjo atsispindėti organiškos, gyvos formos. Todėl nenuostabu, kad jo kūriniuose galite atpažinti ir gėlės žiedą, ir vandens bangavimą.
Valerijos Stonytės nuotr.
Šiuo metu „iittalos“ kolekciją sudaro ne tik naujai kuriami daiktai, bet ir tie, kurie gaminami jau daugiau nei 80 metų. Kompanijoje dirba ne tik legendiniais tapę dizaineriai – čia laukiami ir nauji talentai, kurių filosofija sutampa su šios kompanijos skleidžiama. Juk niekas nežino, kuris iš jų taps dar viena „iittalos“ ir viso stiklo dizaino legenda.
