Pasaulio gatvės maisto kultūra lyg įvyji laiptai – rodos veda į begalybę. Siūlome stabtelti ant kiekvieno žinomiausių bei įdomiausių pasaulio gatvės patiekalų laiptelio ir pasitaikius progai,pasimėgauti karštais į popierinį maišelį įvyniotais patiekalais.
Japonija: „yakitori“ vėrinukai
Nors Japoniją siejame su sušiais, dar vienas tipinis šalies greitas užkandis, dažnai parduodamas ir gatvėse, yra įvairi mėsa ar daržovės, suvertos ant medinių iešmelių ir kepamos ant kepsninės. Tai – vietinių ypač mėgstamas užkandis prie alaus ar vietinio „shochu“ gėrimo.
Graikija: „gyro“
Nors savo išvaizda ir paruošimu „gyro“ primena daugelio kitų šalių kebabus, keliaujant į Graikiją šį pavadinimą būtina žinoti. Į pitos duonelę vyniojama vištiena, kiauliena, ar veršiena, viskas gardinama tzatzikio padažu, pomidorais, svogūnais, kartais net gruzdintomis bulvėmis.
Indija: „dosa“ ir „samosai“
Indija – be galo įvairialypė, ir kone kiekviena valstija turi savo tipinių greitojo maisto variantų. „Dosa“ – vienas dažniausių patiekalų šalies pietinėje dalyje. „Dosos“ yra iš fermentuotos ryžių ir juodųjų lęšių tešlos kepti ploni blyneliai, dažniausiai pateikiami su daržovių įdaru ir įvairiais padažais. „Samosai“ – šiaurinės Indijos dalies gatvės maisto patiekalas: keptas arba gruzdintas trikampis pyragėlis, gaminamas su pomidorų, svogūnų, žirnelių įdaru, taip pat – malta ėriena, jautiena ar vištiena. Dažniausiai samosai patiekiami su čatniais greta.
Italija: pica
Ar bereikia ką ir sakyti? Italijos gatvėse ieškokite užrašo „pizza al taglio“ arba „pizza al francio“ – tai reiškia stačiakampiais arba trikampiais padalytas picas išsinešti, ką dažnai bėgdami pro šalį renkasi ir vietiniai. Šios picos išsinešti paprastai skiriasi nuo tų, kurių gausite prisėdę picerijose – pastarųjų padas būna gerokai plonesnis.
JAV: dešrainiai
Dar vienas pasaulinis gatvės maisto simbolis, kurio pagrindinis receptas – minkšta pailga bandelė su dešrele bei garstyčiomis ir pomidorų padažu. Manoma, kad pirmas JAV juos pardavinėti pradėjo vienas vokiečių imigrantas dar 1870 m.
Argentina: „garrapiñada“
Ieškodami traškaus užkandžio Argentinos gatvėse, įsigykite popierinę kūgio formos tūbelę, pilną cukraus ir vanilės sirupe skrudintų riešutų – dažniausiai tai būna žemės riešutai arba migdolai, vadinami „garrapiñada“.
Malaizija: kukurūzai puodelyje
Čia gausite būtent tai, kaip tai ir skamba – vienkartiniame puodelyje patiekiami kukurūzai būna traškūs, salsvo, sviestinio skonio – skamba paprastai, tačiau greičiausiai vienąkart pabandę jų suvalgysite daugiau nei manote.
Taivanas: gruzdintas pienas
Dar vienas įrodymas, kad gruzdintuvėje apkepinti galima kone bet ką – tačiau šis patiekalas įsimins ilgam. Taivane nepraleiskite progos paragauti ant iešmo pamautų kondensuoto pieno kubelių, apvoliotų kiaušinio plakinyje, duonos trupiniuose ir paskrudintų aliejuje. Švelnus ir saldus užpildas traškiame apvalkale – juk per atostogas galima!
Izraelis: avienos kebabai
Vieni juos vadina kebabais, kitiems šis maistas labiau primena suvožtinius, tačiau bet kuris iš šių pavadinimų jau yra daug žadantis. Avienos, jautienos ir mėtos maltinukai dedami į šviežią pitą, viskas pagardinama sezamų pasta, petražolėmis ir kalendromis. Neįmanoma nenorėti!
Meksika: jūrų gėrybių tostada ir „elote“
Vien dėl produktų šviežumo ir skonio sodrumo yra be galo sunku atsispirti šiems Meksikos greitojo maisto karaliams: čia ant kukurūzų miltų paplotėlių (tortilijų) gausiai dedama šviežių kalmarų, šukučių, krabų mėsos ir, žinoma, avokadų bei citrusų sultimis gardintos salsos. Šiuo atveju dažniausiai naudojamos mažesnio skersmens ir traškios tortilijos, ant kurių ir dedamos visos gėrybės. „Elote“ – tai iš kur kilęs dažnai filmuose matomas užkandis: „plote“ – ant pagaliuko kepta kukurūzo burbuolė – yra įprastas gatvės užkandis Meksikoje.
Prancūzija: prancūziškas batonas ir lietiniai
Ilgu prancūzišku batonu nešinas prancūzas ar šalies svečias – vienas dažniausių su šia šalimi susijusių vaizdų. Sumuštiniams su prancūzišku batonu dažnai naudojamas sviestas su kumpiu, kumpis su sūriu, vištiena su daržovėmis ar daugybė kitų kombinacijų. Kitas gatvės šedevras – pasaulyje mėgstami plonieji „crepes“. Tai įprasčiausias Prancūzijos gatvėse parduodamas patiekalas. Bene populiariausias variantas – su kumpio bei sūrio įdaru, o desertui renkamasi lietinius gardinti šokoladiniu kremu, plakta grietinėle ar šviežiais vaisiais.
Egiptas: falafeliai
Nors falafeliai yra įprastas patiekalas daugelyje Vidurio Rytų šalių, manoma, kad autentiškiausią jų receptą yra išsaugoję egiptiečiai. Čia šie vegetariški maltinukai gaminami ne iš avinžirnių, o iš pupelių, ir dažnai patiekiami tradicinėje pitoje kartu su sezamų pasta, marinuotomis daržovėmis bei salotomis.
Belgija: vafliai
Viešnagė Belgijoje neįsivaizduojama be mielinių vietinių vaflių: paprasčiausias būdas yra juos valgyti apibarstytus cukraus pudra, tačiau variacijų yra daugybė, pradedant šokoladu ir plakta grietinėle ir baigiant ledais ar šviežiais vaisiais.
Singapūras: ryžiai ir vištiena (chicken rice)
Šis užkandis – vietinis mėsainių atitikmuo, populiariausias greitojo maisto ir užkandinių bei gatvės prekeivių Singapūre siūlomas patiekalas. Imbieriniame sultinyje virti ryžiai čia troškinami su vištiena ir patiekiami su agurko griežinėliais bei česnakiniu aitriuoju padažu.
Vokietija: dešrelė su aštriu padažu (currywurst)
Šis Vokietijos greitojo maisto favoritas populiarumu nusileidžia nebent staiga paplitusiems kebabams. Stambiai pjaustyta kiaulienos dešrelė gausiai apliejama kečupo bei kario padažu ir papildomai apibarstoma kario milteliais, o trokštantys viso komplekto greta renkasi ir gruzdintų bulvyčių su majonezu. Nepatariama valgyti einant!
Tailandas: „pad thai“ makaronai ir mangų ryžiai
Tai, kas pas mus yra vienas iš Rytų virtuvės mėgstamiausių, Tailande gaminama kasdien: „pad thai“ – tai ryžių makaronai, skrudinti su įvairiomis daržovėmis, kiaušiniais bei sojų varške. Neįsivaizduojamas be žuvies padažo ir kalendrų, šis patiekalas taip pat patiekiamas su krevetėmis, sojų daigais, raudonaisiais aitriaisiais pipiriukais bei žaliosios citrinos skiltelėmis. Po viešnagės Tailande greičiausiai ilgėsitės populiariausio vietinio deserto – lipnių mangų ryžių. Vandeninga ryžių košė gardinama tokiais tipiškais vietos ingredientais kaip šviežio mango gabaliukai bei kokosų pienas.
Kanada: „poutine“ bulvytės
Tai – sotesnis ir patobulintas visame pasaulyje be konkurencijos įsigalėjusių gruzdintų bulvyčių variantas: Kanadoje jos patiekiamos su rudu vištienos sultinio padažu bei sūrio arba varškės grūdeliais.
Lenkija: virtinukai (pierogi)
Nors šie pyragėliai – gerai pažįstamas patiekalas kone visose Rytų ir Centrinės Europos šalyse, Lenkija yra vienintelė, jiems organizuojanti visą atskirą festivalį. Pyragėliai, primenantys didelius koldūnus, gaminami su skirtingais mėsos, daržovių ar grybų įdarais, taip pat – sūriu, virtomis tarkuotomis bulvėmis ar kepintais svogūnais. Šiuos pyragėlius įprasta tiek virti, tiek ir gruzdinti.
Serbija: „pleskavica“
Tai – balkaniškas mėsainis, kuriame malta kiauliena ar jautiena dedama į porėtą mielinę bandelę, negailint daržovių, salotų, taip pat abi vidines bandelės puses ištepant pasirinktu padažu: pomidorų, majonezu, „aivaru“ (gaminamas iš paprikų ir pomidorų) arba „kaimaku“ (aitraus skonio, gamintas pieno pagrindu). Kitose Balkanų šalyse tokius maltinukus gausite patiektus be bandelės ir su garnyrais greta.
Turkija: „dönner“ kebabai, „pilav“ ryžiai ir „simit“ duona
Tiek kebabai, įvynioti į lavašą, tiek ir sudėti į pitą, dalijasi pasaulinio greitojo maisto simbolio vardą kartu su mėsainiais bei gruzdintomis bulvytėmis. Jei norisi tik užkąsti, tarp vietinių vienas populiariausių pasirinkimų norint užkąsti naktį – stumdomuose vežimėliuose parduodami „pilav“ ryžiai su vištiena ir avinžirniais. Kitas puikus užkandis prie turkiškos arbatos puodelio – „simit“ duona. Ji yra kiek lengvesnė nei įprasti riestainiai, apvalios formos ir apiberta sezamų sėklomis.
Vietnamas: suktinukai (spring rolls) ir „bahn mi“
Įvairūs įdarai, sukami į vietoje gaminamą permatomą ryžių popierių – kasdienės vietnamietiškos virtuvės elementas. Dažniausiai sukamos krevetės, krabų mėsa ar vištiena, taip pat – stikliniai makaronai, grybai, tarkuotos morkos, salotų lapai, agurkai, bazilikai bei kalendros. „Bahn mi“ galima įžvelgti iš kolonializmo laikų likusią Prancūzijos įtaką: ilgas ir traškus vietnamietiškas batonas pripildomas mėsos, baltojo ridiko, morkų bei kalendrų.
Marokas: „batbout“ duona ir „Harira“
Šioje Afrikos šalyje populiarios keletas duonos rūšių, dažniausiai visos jos primena pitą ir yra kepamos kaip plokšti blynai. „Batbout“ dažniausiai įpjaunama kišenėlė, į kurią dedami įvairūs įdarai, dažniausiai – keptos mėsos bei keptų daržovių kombinacijos. „Harira“ – bene žymiausia marokietiška sriuba, gaminama iš pomidorų, lęšių bei avinžirnių, Rytuose dažnai siejama su ramadano pasninku, tačiau kitais mėnesiais taip pat yra dažnas pusryčių ar vakarienės pasirinkimas.
Haitis: kepti platanai
Platanai savo išvaizda labai primena bananus, tačiau yra didesni ir ne saldūs, Pietų Amerikoje dažnai gaminami kaip garnyras prie mėsos. Haityje jie mėgstami ir kaip greitas užkandis platano griežinėlius pakepinant su druska ir česnakais.
Kinija: „xiao long bao“ sriuba su koldūnais
Ši sriuba patiekiama tradiciniuose bambukiniuose dubenėliuose, o neįgudusiam valgytojui dažnai prireikia šiek tiek praktikos, kol įvaldomas menas lazdelėmis išlaikyti slidžius koldūnus bei sugebėti jų neišmesti siurbčiojant sultinį iš tiesiai iš dubenėlio.
Ispanija: „churros“
Šis patiekalas Ispanijoje mėgstamas ne tik kaip įprastas desertas, bet pastaruoju metu ir kaip užkandis ryte po ilgos linksmybių nakties. „Churros“ – tikriausiai vienas nuodėmingiausių užkandžių: šie gruzdinti tešlos vamzdeliai yra maloniai traškūs, tačiau minkšti viduje. Gali būti sūroki, bet įprastai patiekiami su cinamoniniu cukrumi arba tirštu karšu šokoladu.
Peru: sevišė
Šis nacionalinis patiekalas tampa vis populiaresnis ir kitų tautų virtuvėse: sevišė yra žalios žuvies, marinuotos žaliosios citrinos sultyse su druska ir aitriaisiais pipirais, kapotinis. Dažniausiai patiekiamas su saldžiais kukurūzais ar saldžiomis bulvėmis.
Kolumbija: arepas
Šios kukurūzų miltų duonelės yra daug storesnės nei žemyne mėgstamos tortilijos – paprastai arepas kepiamas krosnyje, ant kepsninės ar keptuvėje, o į vidų ar ant viršaus dažniausiai dedama sūrio.
