Gastronominis turizmas Lietuvoje: ypatingi šaltibarščiai, kuriuos garbina net italai

Ar esate Kėdainiuose ragavę agurkų džemo? O ar norėtumėte išmokti kepti grikinę babką? Gal dar nesilankėte Mėlynių festivalyje? Lietuvos gastronominė pusė slepia daugybę įdomybių, tad prieš keliaujant į Italiją ar Prancūziją verta į gastronominę kelionę leistis pirmiausiai savoje šalyje. Apie Lietuvoje vis labiau klestintį gastronominį turizmą, nuo ko pradėti kelionę ir į ką atkreipti dėmesį, VMGonline.lt papasakojo nacionalinės turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“ Turizmo produktų ir rinkodaros skyriaus vadovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė.

Šaltibarščiai, VMGonline.lt
Kerniaus Pauliukonio nuotr.

Koks tai turizmas?

Pasak Indrės, tiesa, kad gastronominis turizmas apima valgymą ir gėrimą keliaujant tiek užsienyje, tiek ir Lietuvoje. Tačiau pagrindinis skirtumas nuo įprastinio pietavimo restoranuose yra tas, kad gastronominiams turistams maistas yra ne kelionės dalis, o pagrindinis tikslas. Jie išsirenka tam tikrą kryptį pagal tai, ko joje norėtų paragauti, į kokį restoraną užsukti, su kokios virtuvės šefu susipažinti.

Per pastaruosius metus gastronominio turizmo sąvoka dar labiau išsiplėtė – šiuo metu ji apima ir maisto renginius, viešnagę pas vietos ūkininkus, dalyvavimą kulinarinėse pamokose ir pan.

„Reikšminga ir tai, kad pradėdami proaktyviai dirbti su šia šaka, pirmiausia konsultavomės su Valstybine lietuvių kalbos komisija dėl termino. „Gastroturizmas“ nėra vartotinas, nes labiau asocijuojasi ne su gastronomija, o su medicina ir virškinimo sistemos ligomis. Kitas galimas variantas „kulinarinis“ atkrito dėl to, kad neapima gėrimų, tik maisto“, – kodėl pasirinko terminą „gastronominis turizmas“ pasakoja pašnekovė.

Kairėje – Kintų žuvienė, Rasos Linkaitės nuotr. Dešinėje – Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė, „Keliauk Lietuvoje“ nuotr.


Tyrimai rodo, kad ir pasaulyje, ir Lietuvoje turistai vienos kelionės metu vidutiniškai trečdalį visos kelionės išlaidų skiria būtent maistui. Šis procentas nuolat didėja – apskritai laikoma, kad gastronominis turizmas yra labiausiai auganti turizmo šaka pasaulyje. Viena iš priežasčių yra ta, kad šiuolaikiniai turistai keliaudami ieško patirčių, o gastronominis turizmas jas garantuoja todėl, kad apima visus penkis pojūčius: prie stalo jauti ir kvapą, ir skonį, ir tekstūrą, grožiesi kompozicija lėkštėje ir kartu girdi pasakojimą apie patiekalo sudėtį, kilmę.

„Maisto temą itin „myli“ socialiniai tinklai, ypač „Instagram, – pastebi Indrė. – Juk be to, kad gastronominis turizmas padeda ilginti vidutinę turistų viešnagės trukmę, mažina regionų atskirtį, stiprina šalies turistinį konkurencingumą, sustiprina emocinį turistų įspūdį apie šalį, negalime pamiršti, kad gastronominiai turistai (angl. „foodies“) yra labiau linkę dalintis savo kelionių patirtimi internete, ir ši patirtis dažniausiai būna pozityvi. Jeigu mums padaro įspūdį paragautas patiekalas, skubame jį fotografuoti, į kelti į internetą, pagirti vietą, kurioje patyrėme gerų emocijų. Taip maistas padeda pasakoti ir kurti istoriją apie destinaciją.“

Pakruojo alus, Rasos Linkaitės nuotr.


Lietuviškus šaltibarščius myli net italai

Kaip tvirtina „Keliauk Lietuvoje