Su rašytoja, žurnaliste ir vyriausiąja VMGonline.lt portalo redaktore Agne Pačekaje kalbamės apie didžiausias maisto nuodėmes ir priklausomybes, kurių geriau niekada neperskaityti jos treneriui.
Nuodėmių trejybė pagal Agnę yra… Jei valgyčiau viską iš eilės, sustorėčiau, todėl nori nenori tenka tvardytis ir smaližiauti tik tada, kai namie yra, ko iš tiesų noriu, o ne pusiau noriu. Pavyzdžiui, tikrai visada noriu šokolado. Bet kokia forma, bet kuriuo paros metu, bet kokiais kiekiais. Dėl to šokoladą perku retai ir jokiu būdu ne didelę plytą. Kitas saldumynas, kuriam neatsispiriu – saldinti kukurūzai. Nežinau, ar jaučiu jiems poreikį, nes sovietiniais laikais kukurūzų gaudavau retai ir kažkur galvoje užsifiksavo, kad čia stebuklas, ar tiesiog patinka ta saldaus traškumo konsistencija. Kai atostogauju Lietuvos pajūryje, tyčia einu į mažas parduotuvėles ir ten ieškau mažų įmonių gaminamų saldžių kukurūzų – taip paragauju įvairesnių, išrenku favoritus, nusprendžiu, kurie visai neverti dėmesio. Neatsisakau ir sūrio pyrago, kurį, deja, pati visai neprastai sugebu iškepti.
Blogiausi mitybos įpročiai… Neišmokau valgyti pusryčių. Nenoriu ir tiek. Bandžiau, kaip mano tėvai, ryte suvalgyti saldų sūrelį, bet pastebėjau, kad po to labai greitai išbadėju – dar greičiau, nei nieko nevalgiusi. Kitas blogas įprotis – valgau labai greitai. Nusiaubiu lėkštę kaip uraganas Irma Karibus. Bet aš viską darau greitai – dirbu, kalbu, vaikštau, supykstu, atleidžiu, apsisprendžiu. Maistas, deja, ne išimtis.
…ir geriausi. Esu pamišusi dėl raugintų ir marinuotų daržovių, kurias mokslininkai aukština, kaip itin sveiką produktą. Jei iš anytos ar tėvų atsivežu trilitrinį raugintų agurkų, nenurimstu, kol suvalgau visus. Iš vieno kolegos vairuotojo perku raugintų kopūstų stiklainius, nes jo žmona juos paruošia dieviškai. Svečiuose pamačiusi, kad kažkas kažką įdomiai sumarinavo ar „suvekavo“, ragauju ir klausiu recepto. Dėkoju Dovilei Filmanavičiūtei, kad parodė Halės turguje slaptą marinuotų daržovių skyrelį. Nerealus tos vietos atradimas – rauginti kopūstai su krienais!
Ar esi išranki? Mėgstu viską, išskyrus kepenėles, saldžią sriubą, razinas kepiniuose ir javainius. Įtariai žiūriu į marmalus ir plovus, kuriuose neaišku, kas su kuo gulėjo. Geriau aiškiai matyti ingredientus: va – bulvės, va – pomidorai, va – vištos krūtinėlė. Ir dar nevalgyčiau kitų žmonių rinktų grybų. Ir todėl, kad nepasitikiu, ar nenuodingi, ir todėl, kad pati kiekvieną rudenį prisigrybauju tonas šių miško gėrybių.
Kokie kitų žmonių mitybos įpročiai stebina? Kai į gero šampano taurę įmeta šaldytą braškę ir ji bjauriai išsiskleidžia, it skenduolis sugadindama viską, ką tik galima sugadinti. Arba perka salotas su majonezu iš prekybos centrų.
Kurioje keisčiausioje vietoje teko slėpti maistą, kuris nepatiko? Kai interviu metu herojai siūlo išgerti degtinės ar kokio stebuklingo vandens (esu kalbinusi daug burtininkų), visada dairausi palmių vazono ir išpilu gėrimą ten. Dėl maisto – kartą mano tėtis po daugiabučio balkonu aptiko kelių mėnesių sumuštinių, kuriuos jis man tepė į mokyklą, atsargas. Maniau, kad kiemo katės juos suės, bet nesuėdė, gal todėl, kad neužteko proto sumuštinius iš popierėlių išvynioti… Teko prisipažinti, kad sumuštinių nemėgstu ir verčiau bufete perku bandeles. O dabar suvalgyčiau visus tuos sumuštinius, nes iš tiesų jie buvo tobuli. Tėtis net dešrytę supjaustydavo smulkiais gabaliukais, kad būtų patogiau atsikąsti…
Dėl kokio patiekalo ar produkto negalėtum emigruoti iš Lietuvos? Dėl juodos duonos. Į kelias tolimas egzotiškas keliones duoną net skraidinausi ir paslapčia nuo gurmano vyro patyliukais valgiau – tai kas, kad buvo ėmusi pelyti.
O į kokią šalį emigruotum tik dėl maisto? Į Italiją, nes esu miltų žmogus (vaikystėje net lesdavau nevirtus makaronus kaip „čipsus“). Ir tik Italijoje valgau pusryčius, nes ten jie rytais patiekia tortus, eklerus ir gerą kavą.
Kokio deserto norėtum pargauti, jei galėtum užsisakyti bet kokį? Jau kurį laiką iš galvos neišeina kreminio pyragaičio su bokšteliu, panardintu į džemu padengtą krepšelį, vaizdas. Bet niekur nerandu to vaikystės relikto pirkti! Desertinės kaip pasamdytos kepa modernius desertus, primenančius skraidančias lėkštes ar geometrines figūras, o klasikinio bokštelio – ne. Gaila.
