Kas gali būti blogiau už tai, kai neturi kuo apsirengti? Maža to, viduje dar kirba ir nenumaldomas alkio jausmas, kuris, besikerojant abejonėms, yra pasmerktas didėti. Ir išeitis šiame tunelio gale yra. Pasakysime, ką atitinkamomis penkiomis progomis dėvėti tiesiog reikia. Juk etiketo žinovo Giedriaus Drukteinio nuomone, tinkamas rūbas – vakarietiškos civilizacijos atstovo bruožas.
Šią išvadą G. Drukteinis mums pasiūlo po to, kai paskutinį kartą pasitiksliname, kas yra svarbiau – bendravimas virš estetiškai padengto stalo ar nelabai šiai progai tinkantys po tuo pačiu stalu trypčiojantys sportbačiai. Tiesa ta, kad kiekvienas gali pasirinkti savo prioritetus, bet vis tiek bus regimas.
„Žmonės visada tave matys, nors ir neparodys, kad mato, ir atvirai nereikš savo nuomonės apie tavo aprangą ir laikyseną. Tave matys kaip ir bet kokį baldą, automobilį, namą. Tai yra komunikacija ir siekis parodyti tai, kad esi neišsilavinęs ir neišsiauklėjęs, arba tai, kad esi padorus pilietis, suvokiantis kitų žmonių teises ir padorumo normas“, – sako G. Drukteinis.
Anot pašnekovo, dažniausiai koją žmonėms pakiša skirtingai suprantama elegancija: „Elegancija gali būti tvarka, švara, padorumas, gracija, tiesi laikysena, bet iš esmės elegancija reiškia pasirinkimą. Kaip sakoma, jeigu turi galimybę pasirinkti sportinį kostiumą, tai jį ir pasirinksi. Tai, technine prasme, taip pat vadinama elegancija, bet, savaime suprantama, šiek tiek ne į tą pusę. Žmonės visada vertina tuos, kurie į savo įvaizdį įdeda pastangų.“ Tad ir paklausėme G. Drukteinio, kaip atrodo tinkamai ir elegantiškai pagal etiketą pasirinkta apranga bare, vyninėje ir prabangiame restorane.
Baras. Tai visada yra tokia vieta, kurioje gali tikėtis sutikti žmonių, kurie ten atėjo atsipalaiduoti pasibaigus darbui, todėl nėra neįprasta bare matyti kostiumuotų vyrų (čia toleruojamas ir kaklaraištis). Į barą gali eiti ir šachtininkai su kombinezonais. Jeigu žmogus turi galimybę persirengti, reikia turėti omenyje tai, kad bare yra ne valgoma, o geriama ir bendraujama. Tai reiškia, kad apranga turėtų būti patogi, nekrentanti į akis, neblaškanti pašnekovo ir neperpildyta daiktais (dokumentais, lagaminėliu, nešiojamuoju kompiuteriu), kuriuos reikėtų kažkur palikti ir pamiršti.
Vakarienė prabangiame restorane. Ėjimas į prabangų restoraną nėra kasdienis įvykis. Dažniausiai tai daroma kokia nors proga. Kitaip nei bare, šiuo atveju yra atsisakoma patogumo. Jeigu sakoma, kad vieta yra prabangi, savaime suprantama, kad žmogus turi atrodyti harmoningas su jį supančia aplinka. Keistai atrodytų, jei būtų dėvima darbinė apranga. Prabangiame restorane žmogus turi akivaizdžiai parodyti, kad įdėjo pastangų, laiko ir žinių į savo aprangą. Įprasta, kad moterys užsivelka sukneles ir išsitraukia visas brangenybes, tad kodėl vyrai turėtų atrodyti blankiai ir nuobodžiai? Tokiose vietose vyrai ryši kaklaraištį, kaklaskarę arba aprangos kodo nurodymu – peteliškę. Tiek laikysena, tiek šukuosena prabangiame restorane turi būti aukštesnio lygio, nes, būdami prabangiame restorane, esame pakylėti į aukštesnę orbitą, kurioje šiaip per savo dienas nebūname.
Pusryčiai restorane. Jeigu tai yra savaitgalio pusryčiai, tai susiję su poilsio dienomis, o ilsėdamiesi žmonės rengiasi patogiai. Tai būtų džinsai, megztinis, marškiniai, laisvos kelnės, įsispiriami batai (suvarstomi batai nėra draudžiami, bet įsispiriami batai visada turi laisvalaikio potekstę). Pagrindiniai savaitgalio pusryčių akcentai: laisvumas, paprastumas, atsipalaidavimas, gera nuotaika. Jeigu tai yra darbo verslo pusryčiai, reikalinga formalesnė apranga, nes tokių pusryčių tikslas yra ne pavalgyti (atvirai yra tikimasi, kad bus ateinama jau papusryčiavus), o neformalioje aplinkoje aptarti kažkokius labai svarbius klausimus. Todėl tokių pusryčių tikslas nėra blaškyti dėmesį užsisakant kiaušinienę ar kalbėti beigelio pilna burna.
Vakaras vyninėje. Vėlgi, jeigu tai yra vieta, kurioje yra vartojamas alkoholis, joje kaip ir turėtų veikti baro logika. Paprasta apranga, galbūt ateita po darbo. Aišku, kad kilnojant alaus bokalą tinka bet koks apsirengimas, bet tokie gėrimai kaip vynas ar šampanas įpareigoja. Vyninė – vieta, kur greičiausiai neinama kasdien ar tris kartus per savaitę, tad apsilankymai joje yra vertinami kaip proginiai.
Verslo pietūs restorane. Jeigu tai yra verslo pietūs, į juos ateinama iš tam tikros aplinkos, dažniausiai darbo ar pietų pertraukos metu todėl ir apranga yra darbinė – formali, nes susirenkama nustatytu laiku. Būtų keista, jei kas į verslo pietus ateitų su smokingu ar būtų prieš tai persirengęs. To ir nėra tikimasi.
Kiti etiketo žinovo dėsniai:
• Jei moterys, prieš palikdamos namus, savo išvaizdai skiria papildomas penkias minutes, tai ir vyrams kartais būtina ir privaloma tai padaryti.
• Viena džentelmeniška taisyklė: kuo daugiau tavo apnuoginto kūno pamato žmonės, tuo bus sunkiau susigrąžinti jų pagarbą.
• Egzistuoja tokia sena, klasikinė taisyklė, kad po 19 val. arba, kitaip sakant, saulei nusileidus, kaklaraištis neturi būti ryšimas. Čia ir slypi pagrindinė vyrų dilema. Kaklaraištis yra spalvingiausia aprangos detalė, turinti daugiausia raštų ir detalių, kurios gali išreikšti mūsų skonį, humoro jausmą, politinę priklausomybę ar mėgstamą sporto klubą. Vakare vyrai turi privilegiją neužsirišti kaklaraiščio ir vis tiek atrodyti elegantiškai, bet tada pasiriša kaklaraištį, kuris vis tiek yra juodas. Pabrėžiu: elegancija įmanoma ir be kaklaraiščio.
• Jei labai norisi, visada galima paskambinti į restoraną ir paklausti, koks yra jų aprangos kodas, bet vis dėlto į restoranus einame ne dėl kitų, o dėl savęs. Nesvarbu, kas yra taurėje ar lėkštėje, nes tai, kas svarbiausia, sėdi prieš jus.
• Restoranai laikosi politikos – jokių šortų (niekam nėra malonu žiūrėti į apžėlusias, blyškias ar raudonai įdegusias blauzdas) ir sportbačių. Džinsai – netgi ir jie yra iš principo toleruojami, jeigu yra nauji ir nesuplėšyti.
• Kuo tamsiau, tuo formaliau. Rytas yra darbingiausia dienos dalis ir tai atitinkamai daro įtaką aprangai. Vakaras yra atsipalaidavimo metas.
• Nesvarbu, ant jūsų rankos bus elektroninis laikrodis ar mechaninis, tai nepadarys jūsų geresniu žmogumi.
