Jei vasarą mėgavotės žiedais, rudenį galite džiaugtis pačiomis įvairiausiomis pačių sudžiovintomis arbatomis. Kiekviena jų pasižymi ne tik skirtingu skoniu, bet ir vaistinėmis savybėmis. Įtraukite šiuos patarimus ne tik į savo kulinarinę lentyną, bet ir į namų vaistinėlę.
MEDETKOS
Medetkų arbata – kartoko skonio. Ji turi raminančių, uždegimus slopinančių savybių, stiprina imunitetą, padeda gydyti žaizdas, nudegimus, medetkų užpilu skalaukite gerklę peršalę, tačiau nesirinkite jos, jei jūsų žemas kraujospūdis ar turite alergiją vitamino A preparatams. Medetkos pradeda žydėti birželio mėnesį ir žydi iki pirmųjų šalnų vėlyvą rudenį. Vaistams medetkos žiedai be žiedkočių skinami vos pradėję žydėti. Pradžioje juos skinti galima kas 2–3, vėliau – kas 4–5 dienas. Žiedelius džiovinkite ne aukštesnėje nei 40 °C temperatūroje, pavėsyje, o sandariuose induose juos galima laikyti iki penkerių metų.
JAZMINAI
Džiovinti jazminų žiedai – vieni dažniausių pagardų arbatai gardinti. Jų žiedeliai renkami karščiausiu dienos metu – tarp antros ir penktos valandos. Jie 2–4 val. yra džiovinami 40 °C temperatūroje, kol visiškai išsiskleidžia – taip ir neatsivėrę žiedeliai yra išmetami. Jazminai sumaišomi su sausomis arbatžolėmis tam, kad į jas įsigertų žieduose esantis eterinis aliejus – paprastai tam užtenka vienos nakties. Jazminai iš arbatžolių turi būti išrinkti. Dažniausiai jazminais gardinama žalioji arbata: tokia teigiamai veikia žmogaus emocinę būseną, gerina regėjimą, valo kraują ir kepenis, normalizuoja fiziologinius procesus.
LIEPŽIEDŽIAI
Net iki 600 metų gyvenančios liepos pražysta maždaug dvidešimtaisiais savo gyvenimo metais. Arbatžolėms birželio antroje pusėje ir liepos pradžioje renkami išsiskleidę mažalapės ir plačialapės liepos žiedai. Džiovinami jie pavėsyje, gerai vėdinamoje patalpoje ar džiovykloje, ne aukštesnėje nei 35 °C temperatūroje. Išdžiūvusių liepžiedžių kvapas silpnas, malonus, jie pasižymi saldoku skoniu. Geriausiai liepžiedžių arbatą žinome dėl jos raminančio poveikio, tačiau ji mažina karščiavimą, gerina atsikosėjimą, sergant angina liepų žiedų nuoviru patariama skalauti gerklę. Liepžiedžių arbata – puikus pasirinkimas gydant kvėpavimo takų ligas, bronchitą ar gripą.
SERBENTŲ LAPAI
Serbentų arbata gali padėti nuo daugelio ligų: gydant inkstų ir šlapimo takų uždegimus, reumatą, sąnarių uždegimus, kosulį, taip pat jos mažina cukraus kiekį kraujyje, reguliuoja spaudimą ir tonizuoja širdies bei kraujagyslių sistemą. Smulkiai supjaustykite džiovinti skirtus lapelius, o vienam puodeliui visiškai pakaks 2 arbatinių šaukštelių džiovintų lapelių. Daugelis mėgsta juodųjų serbentų uogas, tačiau birželio–liepos mėnesiais vertėtų pasiskinti ir jų lapelių. Juos džiovinkite pavėsyje gerai vėdinamoje patalpoje arba džiovykloje, nustatę 25–30 °C temperatūrą. Gerai išdžiovinti lapai būna žalios spalvos ir aromatingo kvapo.
BIJŪNŲ ŽIEDAI
Bijūnuose yra medžiagų, atpalaiduojančių spazmus ir raminančių nervus. Bijūnų ekstraktas skiriamas kepenų ligoms gydyti, tarp jų cirozei ir hepatitui. Dažnai baltažiedžių bijūnų šaknis maišoma su saldymedžio šaknimi. Arbatas, ypač baltojo bijūno žiedlapių arbatą, tinka vartoti norint pašalinti išgąsčio sukeltus padarinius. Puodelyje pakanka užplikyti keletą lapelių. Liaudies medicinoje bijūnų preparatai naudojami labai seniai. Jie turi raminamųjų savybių, todėl vartojami esant nerviniam dirglumui ir jautrumui. Jie sutraukia kraujagysles, todėl tinka gydyti venų išsiplėtimą. Junginiai, kurių randama bijūnuose, efektyviai malšina lūpų pūslelinę sukeliančių virusų dauginimąsi. Vaistiniams preparatams naudojamos bijūnų šaknys. Jos kasamos vėlai rudenį (spalį ir lapkritį), tačiau tinka ne jaunesnių kaip ketverių metų bijūnų šaknys. Nuplautos šaknys išdžiovinamos, susmulkinamos. Iš jų gaminami antpilai ir nuovirai.
AVIŽOS
Avižos pjaunamos rudenį arba vasaros pabaigoje, kai sunoksta grūdai, ir džiovinamos. Grūdai nukuliami ir sutraiškomi, sumaišomi su varpažvyniais ir smulkintais stiebais. Iš jų gaminami antpilai, ekstraktai, tinktūros, kremai odai prižiūrėti ir nuo saulės apsisaugoti. Avižų preparatai vartojami virškinimo sutrikimams gydyti, rėmeniui, dėl viduriavimo kilusiam žarnyno uždegimui malšinti. Avižų kruopų nuoviru gali būti gydomos odos ligos – nudegimai ir pūliniai, o šis nuoviras su medumi yra stiprinanti priemonė išsekusiems ligoniams. Avižos mažina cholesterolio kiekį kraujyje.
ČIOBRELIAI
Tai – vienas stipriausių natūralių antibiotikų. Čiobrelių išskiriamas kvapnusis eterinis aliejus naudojamas gaminant dantų pastas, muilą, gydomuosius kosmetinius kremus, burnos priežiūros skysčius ir kt. Tai – veiksmingas raminamasis vaistas gydant kvėpavimo takų ir odos susirgimus, stiprinantis nervų sistemą ir stimuliuojantis gerąją energiją. Čiobreliai žydi vasarą. Vaistams juos galima rinkti prieš žydėjimą, žydint, net ir peržydėjus. Stiebeliai džiovinti surišami į puokšteles ir pakabinami pavėsyje, perpučiamoje, bet šiltoje vietoje, kad greitai išdžiūtų. Išdžiūvusius lapelius lengva nubraukti nuo nereikalingų sumedėjusių stiebelių. Paruoštą žaliavą reikia laikyti sausai, vėsioje, tamsioje vietoje.
DEDEŠVŲ ŽIEDAI
Dedešvos žiedų ir lapų antpilas vartojamas virškinamojo trakto ir bronchų uždegimams gydyti, kosint, skalaujama gerklė užkimus. Galima dėti kompresus ant patinusių, nudegusių vietų, tinka kaukėms. Dedešvos žolė yra malonaus salstelėjusio skonio, todėl gali būti vartojama ir salotoms bei mišrainėms. Vaistinei žaliavai vartojami dedešvos žiedai ir lapai. Žiedai skinami žydėjimo pradžioje, dar ne visai išsiskleidę. Kartu skinami ir lapai. Surinkta žaliava tuoj pat džiovinama pavėsyje arba džiovykloje, ne aukštesnėje kaip 40 °C temperatūroje. Išdžiūvę žiedai lieka melsvai violetiniai, o tinkamai laikant, juos galima vartoti dvejus metus.
GUDOBELIŲ ŽIEDAI
Gudobelės žiedai vertinami kaip natūralus vaistas, stiprinantis širdį, gerinantis kraujo tekėjimą ir mažinantis kraujospūdį, jie taip pat ramina nervų sistemą ir slopina skausmus. Ypač tinka prasirgus infekcinėmis ligomis (gripu, angina), nes sustiprina imuninę sistemą. Reikėtų įsidėmėti, kad gudobelės preparatų poveikis prasideda labai negreitai (tik po aštuonių savaičių), bet tęsiasi kelias savaites net nutraukus vartojimą. Žiedai renkami augalui pradėjus žydėti (gegužės pab.–birželį), o rudenį (rugsėjį–spalį) renkami jos vaisiai. Arbatai išdžiovinti gudobelės žiedai maišomi kartu su jų lapais vienodomis dalimis. Jai pasaldinti tinka medus.
Dobilų žiedai
Džiovinti dobilų žiedus geriausia ant kelių sluoksnių daržo plėvelės arba tinklo, kad džiūdami žiedai neparuduotų. Raudonųjų dobilų preparatai vartojami kaip vidiniai ir išoriniai vaistai. Kosuliui, peršalimui ir astmai gydyti gaminamas nuoviras iš dviejų šaukštų dobilų žiedų, užplikytų termose litru verdančio vandens. Toks žiedų antpilas skatina medžiagų apykaitą, slopina spazmus ir sklerozės vystymąsi, skatina šlapimo skyrimąsi, veikia raminamai, taip pat mažina cholesterolio kiekį kraujyje. Arbatą galima paskaninti medumi. Išoriniam naudojimui švaraus audinio skiautę suvilgyti minėtu antpilu ir uždėti ant pažeistos vietos. Gydant burnos opas ar skaudamą gerklę antpilą naudoti kaip skalavimo skystį. Vaistams renkami raudonųjų dobilų žiedai su vienu lapeliu, esančiu arčiausiai prie žiedo. Skinami, kai pradeda skleistis žiedynai, pavasario pabaigoje ar vasaros pradžioje.
