Ant Tauro kalno, J. Basanavičiaus gatvėje, kur nuolat zuja žmonės ir automobiliai, įsikūrusi nedidelė kepyklėlė, savo kvapais ir skoniais nukelianti į Turkiją. Čia rasite autentiškų šios šalies saldumynų, kuriuos gamina kiek daugiau nei ketverius metus Lietuvoje gyvenantis Seydi Vakkas Kartalli. Vos įžengus pro duris, Seydi pasitinka mus plačia šypsena ir lietuviškai pasisveikina.
Kas gi atvedė šį turką į mūsų šalį? Pasirodo, istorija prasidėjo, kai susikirto į Turkiją atostogauti atvažiavusios lietuvės ir Seydi keliai. Susituokusi pora kurį laiką gyveno vyro gimtinėje, bet galiausiai persikraustė į Lietuvą. Čia Seydi dirbo keliuose restoranuose, tačiau mintis pradėti savo verslą jo neapleido.
Augustės Tamulytės nuotr.
„Kažkuriuo metu supratau, kad labai ilgiuosi turkiškos baklavos. Yra kelios vietos, kuriose ji gaminama iš pirktinės tešlos, tačiau tikrosios rankų darbo niekur rasti negalėjau. Tuomet žmona ir pasiūlė mintį: kodėl gi nepabandžius jos gaminti čia, Lietuvoje?“ – prisimena kepyklėlės įkūrėjas.
Iš pradžių, kaip tikina Seydi, jis svarstė prekiauti internetu, tačiau vos po kelių žingsnių savo kebabinę turintis Sinanas pasiūlė išeitį. „Mes susipažinome prieš kelis metus, Sinanas tada siūlė darbą kebabinėje. Ir šias patalpas, kuriose dabar esame įsikūrę, jis norėjo naudoti kebabinei, bet galiausiai jos liko tuščios. Kai išgirdo apie mano planus, pasiūlė kepyklėlę įrengti šioje vietoje“, – apie draugystę su tautiečiu pasakoja pašnekovas.
Augustės Tamulytės nuotr.
Paragauti saldžių turkiškų skonių Seydi į kepyklėlę kviečia jau pustrečio mėnesio. Atskleidžia, kad logotipą sukūrė jo žmona dizainerė, tačiau patikina, kad interjerą kūrė savomis rankomis, padedamas draugo. Vietos įkūrėjas pripažįsta, kad lietuvių entuziazmas jį stebina: „Nesitikėjau, kad žmonėms taip patiks. Daug lietuvių vyksta į Turkiją atostogauti ir susidaro nuomonę, kad baklava jiems per saldi. Tad aš pakeičiau receptą ir pritaikiau jį specialiai lietuviams, naudoju mažiau cukraus. Dabar grįžę iš atostogų žmonės ateina ir sako, kad labai džiaugiasi, jog yra, kur užsukti, kai pasiilgsta Turkijos.“
Meniu. Kepyklėlėje galima rasti kelių rūšių baklavos: su pistacijomis, migdolais, graikiniais, žemės ar lazdynų riešutais arba šokoladinę su kokosų drožlėmis. Čia galima rasti ir specialiai veganams paruoštos baklavos. Kainos už 100 gramų svyruoja nuo 2,50 iki 2,90 eurų. Šis desertas, kilęs iš Osmanų imperijos, laikomas vienu populiariausių turkiškų desertų.
Pats Seydi yra kilęs iš Gaziantepo – miesto, kuris neretai vadinamas Turkijos gastronomijos sostine ir ypač garsėja savo gaminama baklava. Jame veikia ir šiam desertui skirtas muziejus. Trokšdamas supažindinti lietuvius su šiuo autentišku turkišku desertu, Seydi savo žinias tobulino vykdamas į gimtinę ir semdamasis žinių iš tikrų baklavos meistrų. Pašnekovas atskleidžia, kad prireikė kelių metų, kol išgrynino dabar naudojamą receptą.
Baklava su pistacijomis (2,90 Eur). Augustės Tamulytės nuotr.
Nors, kaip tikina Seydi, baklavą pagaminti paprasta – pagrindui tereikia miltų, druskos, vandens, kiaušinių ir krakmolo, tam tikros subtilybės lemia, kad paruošti vieną pilną skardą šio deserto užtrunka apie dvi valandas. „Labai svarbu, kad lakštai būtų kuo plonesni. Jei jie stori, tokia baklava yra netinkamai paruošta. Mėgaujantis šiuo desertu turi jaustis kiekvienas sluoksnis“, – aiškina pašnekovas. Jis priduria, kad daug lemia ir sviestas – turi būti naudojamas specialus „ghi“ sviestas, o ne įprastinis.
Dar vienas žinomas turkų saldumynas – lokumas. Čia jis siūlomas autentiškas, atkeliavęs tiesiai iš Turkijos. Gaminamas iš cukraus, krakmolo, vandens ir mastikos bei pagardinamas skirtingais priedais, priklausomai nuo skonio. 1 kg kaina – 18 eurų. Kadangi šis gardėsis dažnai vežamas lauktuvių, Seydi atskleidžia paprastą patarimą, kaip įsigyti geros kokybės skanų desertą, o ne tokį, kokio paragavę nusivilsite ir jūs, ir tie, kuriems atvežėte jo paragauti.
Šokoladinė baklava su kokosu (2,60 Eur). Augustės Tamulytės nuotr.
„Žmonės dažnai pasižiūri ir sako: o, šis pigus, nusipirksiu.“ Nepirkite tokio, už kokybę reikia mokėti. Liksite labiau patenkinti nusipirkę mažiau, bet brangaus, nei daug ir pigaus. Aukščiausio lygio lokumas tikrai bus tas, kuris kainuoja daugiausiai“, – paaiškina turkas.
Dar vienas išskirtinis desertas, kurį rasite kepyklėlėje – turkiški ledai. Jų Lietuvoje, ko gero, niekas negamina. Kainos už vieną gabalėlį (apie 130 gramų) svyruoja nuo 2,10 iki 2,30 eurų. Pasak Seydi, turkiški ledai ypatingi tuo, kad yra ruošiami iš ožkų pieno. Tiesa, čia jie gaminami pusiau iš karvių, pusiau iš ožkų pieno. Nuo tradicinio pieniško skonio iki turkiškos kavos, pistacijų, rožių ar net aštrių su aitriosiomis paprikomis.
Tradiciniai turkiški pieniški „maraš“ ledai, pagardinti pišmanija (turkišku saldumynu iš chalvos, primenančiu cukraus vatą) (2,10 Eur). Augustės Tamulytės nuotr.
Jūsų širdis pavergti pasirengę ir kiti desertai: „kadaif“ (25 Eur/1 kg), sausainiai pagal Seydi mamos receptą (18 Eur/1 kg), „revani“ (2,5 Eur už porciją), sezamų chalva (18–22 Eur/1 kg).
Jei norite iš nedidelių dailiais ornamentais išmargintų puodelių pagurkšnoti turkiškos, ypač smulkiu malimu ir užburiančiu aromatu išsiskiriančios kavos, čia jos tikrai rasite (1,20 Eur). Kepyklėlės įkūrėjas pasakoja, kad Turkijoje, išgėrę kavą, žmonės turi tam tikrą tradiciją – burti iš jos tirščių. Šią tradiciją, patikina Seydi, reikėtų priimti kaip pramogą, o ne rimtą būrimą, tačiau šiuo metu pats mokosi įvairių simbolių reikšmes. „Gal kada galėsiu atėjusiems svečiams išburti, bet kol kas dar ne, dar turiu pasimokyti“, – juokiasi pašnekovas.
Jei kava ir būrimai jums ne prie širdies, čia galite paragauti ir turkiškos arbatos (0,90 Eur) bei kitų gėrimų.
Adresas: J. Basanavičiaus g. 37, Vilnius
Darbo laikas: I–VII 10:00–20:00.
