Rasa Jusionytė – ko gero, pirmas įkvėpimas, kurį verta pagauti kiekvienam laisvai samdom darbuotojui, kitaip žinomam freelanceriui. Šia tema Rasos kuriamos laidos apie „Ką žmonės dirba?“ galite klausytis „Žinių radijuje“, taip pat ji organizuoja renginius, kuria tekstus ir užsiima įvairiomis kitomis veiklomis. VMGonline.lt pasikalbėjo su Rasa apie tai, kaip su freelancinimu dera maistas: kaip dirbti skaniai ir sveikai.
Ko gero, labiausiai domina tai, kaip, būnant vadinamuoju freelanceriu, neišvaistyti krūvos pinigų dirbant. Juk mėgstamiausios taip dirbančių žmonių vietos – kavinės, kuriose lankantis kasdien, madingieji avokado skrebučiai ir kava gali gerokai patuštinti kišenes.
Tikrai taip! O kartu dirbant iš kavinių sunku susikaupti – vis reikės rozetės, šalia bus verkiantis vaikas, negalėsi kalbėti telefonu, nes bus per garsi muzika ar tavo žodžius užgoš daromos kavos garsas. Visgi aš pati negaliu dirbti iš namų. Viena, man svarbu, kad tai būtų ramybės ir meilės erdvė, kurioje nebarškinami kompiuterio klavišai ir grįžus gali užmiršti darbinius rūpesčius. Taip pat negaliu dirbti prie nesuplautos lėkščių krūvos – bet galiu ją palikti užnugaryje išeidama į darbą. Jei dirbu iš namų, produktyviai nudirbu visus namų ruošos darbus, bet to paties produktyvumo mano pačios darbams pritrūksta.
Šią problemą išsprendžiau išsinuomodama studiją Vilniaus centre. Gyvenu Gėlių gatvėje, tad ryte padovanoju sau ir savo šuniukui Mažiui ilgą pasivaikščiojimą į darbą Vilniaus senamiesčiu. Taip, studija kainuoja, tik, kartu, kiek aš sutaupau – kavą į puodelį išsinešimui pasidarau dar namie arba atsigeriu atėjusi į studiją, o pietūs visada su manimi dėžutėje. Čia vyksta visi mano susitikimai, tad taupau ne tik pinigus, bet ir laiką, nes nereikia kažkur eiti, o po to per spūstis grįžti. Galiausiai, labai rimtai žiūriu į darbo vietą, struktūruotą rutiną ir išlaidas – taip, aš freelancinu, bet man tai tokia pat rimta veikla, kaip ir ėjimas į darbą, ir į savo laiką žiūriu labai atsakingai. Kitaip pati trukdysiu sau augti ir mano darbai nebus kokybiški – galiu visą dieną žiūrėti „Netflix“ ir niekas nesužinos (man patinka ir ši laisvė, tikrai esu taip dariusi), bet visų pirma jaučiu atsakomybę prieš pačią save. Mano laikas mano rankose, todėl nuolat savęs klausiu: ar investuoju jį tinkamai? Dirbant kavinėje nuolat blaškyčiausi, todėl man svarbu turėti darbinę erdvę, kurioje galiu susikurti ir savo rutiną ir susikaupti.
Kokios, be studijos, yra tavo mėgstamos freelancinimo erdvės? Galbūt kažkurios jų yra draugiškos iš namų atsineštam maistui?
Jei tikrai jaučiu, kad noriu studiją perkelti į kavinę, einu į „Elską“, nes man svarbu pažinoti žmonės, kurie kuria verslą, kad pinigai, kuriuos išleidžiu, padeda kažkam siekti savo svajonės. „Elskoje“ yra ne tik kokybiškas maistas, bet ypatingas ir šios vietos savininkas – išprotėjęs Paulius, kuris be galo myli gerą maistą, kūrybą, bet supranta ir verslą. Atėjusi galiu ir patarimo paprašyti, jis manęs paklausia dalykų apie komunikaciją. Bet todėl ir kavinėse savo pietų dėžučių neatsidarinėju – kažkas sunkiai dirba, kad kavinė egzistuotų, o mes gautume skanią kavą. Reikia paremti.
Pati valgau studijoje, kartais prie darbo stalo, kas yra labai blogai, bet tiesiog labai taupau laiką, nes noriu dieną pabaigti racionaliu laiku, po kamščių. Aišku, ne visada pavyksta. Dirbdama sau uždirbu daugiau ir dirbu laimingiau, bet tikrai darbe praleidžiu daug daugiau valandų. Dažnai atsinešu ne tik pietus, bet ir užkandžių pavakariams – salierų, riešutų ar obuolių, kad neičiau namo gerokai po devintos valandos išbadėjusiomis akimis, ir prisivalgyčiau sunkaus maisto.
Esu kažkada dariusi „Instagram“ istorijų seriją, kaip aš valgau pietus mieste, jei turiu savo pietų dėžutę. Vasarą galima prisėsti bet kur, o žiemą dažniausiai valgau eidama: turiu savo dėžutę, iš studijos pasigriebiu šakutę ir eidama į, pavyzdžiui, radiją įrašinėti laidos, pavalgau. Tam reikia būti pasiekus labai aukštą „man nesvarbu, ką žmonės pasakys“ lygį, nes žvilgsnių tikrai sulaukiu, Lietuvoje esame visi dar labai konservatyvūs ir susikaustę (kad taip nebūtų, reikia pradėti nuo savęs!), o mieste išties trūksta vietų, kur galėtum ramiai pavalgyti savo atsineštą maistą.
Deimantės Rudžinskaitės nuotr.
Kaip manai, koks maistas yra draugiškiausias freelanceriams, t. y. ką patogiausia pasigaminti namie ir neštis į darbą? Ką pati gamini dažniausiai?
Gali neštis bet ką! Sekmadienį apsipirkinėdama savaitei mintyse susidėlioju savo pietų dėžučių turinį, o grįžusi namo prisidarau paruoštukų: orkaitėje išsikepu saldžių bulvių, pipirų, moliūgų, išsiverdu perlinių kruopų, pasidarau humuso, išsitraukiu fetos sūrį, visada daugybę špinatų (stengiuosi, kad virš 60 proc. mano lėkštės sudarytų žaluma), kartais pasikepu kelioms dienoms vištienos ar turiu lašišos. Bent jau man labai svarbu, kad maistas dėžutėje būtų ne tik sveikas, bet ir sotus bei kasdien vis kitoks – kitaip moraliai labai greitai viskas atsibos. Labai pripratau turėti savo pietus, ir net atėjus penktadieniui, kai tradiciškai studijoje einame pietų, aš noriu savo dėžutės, tad jei pietauju mieste, turėjau tikrai labai nespėti pasigaminti arba mano šaldytuvas buvo visiškai tuščias. Tai, ką ten atsinešu, man yra skaniau, nei tai, ką galiu užsisakyti kur nors kitur. Užtat visai neskauda širdies nuskridus į Romą eiti prabangios vakarienės, juk sutaupiau krūvą pinigų to nė nejausdama!
Kokie, tavo galva, yra freelancerių mitybos bruožai, įpročiai? Dabar mėgstama juokauti, kad tie prie kompiuterių dirbantys hipsteriai yra būtinai veganai ir kavą geria būtinai tik su augaliniu pienu. Bet turbūt sutinki įvairių žmonių?
Blogiausia, kad valgome prie kompiuterių. Tuomet neatsijungiame, mūsų idėjos nėra tokios šviežios, krenta produktyvumas. O kavą ir aš geriu su augaliniu pienu bei į savaitę suvalgau bent kelis avokadus – freelanceriai greičiau perima tendencijas. Jei sveika mityba yra mada – tai vienas geriausių mums kada nutikusių trendų! Manau, kad kai tik pradedi dirbti sau, lengva ištaškyti daug pinigų to net nejaučiant, bet vėliau supranti, kad pinigai yra didžiulė atsakomybė ir randi savų būdų, kaip dirbti sau, bet minimalizuoti išlaidas, kurių neturi biure dirbantys žmonės. Su „SEB“ banku Lietuvoje „Instagram“ padarėme visą vaizdo įrašų seriją apie biudžeto kūrimą. Man pačiai tai buvo labai gera mokykla. Freelancinti mokykloje niekas nemoko, gaila, bet kaip valdyti uždirbamus pinigus – irgi.
Teko girdėti, kad dažnai daraisi salotas – kokios tavo mėgstamiausios variacijos? Gal su skaitytojais pasidalintum kokiu firminiu receptu?
Kas savaitę „Instagram“ pasidalinu kokiu nors receptu, kasdien į šio socialinio tinklo istorijas įkeliu ir savo pietų dėžutes įsikvėpimui. O kadangi dabar dar vis yra šparagų, stengiuosi suspėti kuo daugiau jų suvalgyti.
Tačiau vietoje to, kad čia pasidalinčiau receptu, pasidalysiu savo strategija, kas turi būti pietų dėžutėje. Pirma, kruopos. Tai taip sveika! Mano mėgstamiausios perlinės, jei jos pabosta, verdu žaliuosius lęšius, o jei jiems neturiu laiko – per naktį užpilu grikius (jie puikiai išbrinksta iki ryto) arba kuskusą (jis mažiausiai vertingas, bet man labai skanus ir itin dera su humusu). Tada įdedu daug salotų ir įmaišau šviežių petražolių, kalendros ar mėtų, kad tai nebūtų vien nuobodūs špinatai, įmetu orkaitėje keptų arba garuose virtų daržovių (morkų, saldžių bulvių, moliūgų, šparagų, burokėlių) ir tada rūpinuosi baltymais. Tai gali būti virtas kiaušinis. Neseniai atradau putpelių kiaušinius – jie ir labai sveiki ir itin mieli! Puikiai tinka tunas, vištiena ar lašiša, nors dažnai mano dėžutės būna vegetariškos. Sportuoju daug, bet nejaučiu poreikio nuolat valgyti mėsą – jei valgome, turime valgyti nepiktnaudžiaudami.
Deimantės Rudžinskaitės nuotr.
Kadangi tik ką grįžai iš Romos, tai būtų įdomu sužinoti, ar ištiko kokie nors kulinariniai atradimai. Gal turi (ne)mėgstamiausią ten ragautą patiekalą?
Niekada nebuvau valgiusi išties gero karpačo, šįkart pavyko. Pirmą kelionės dalį buvau su draugais iš Londono, keli jų gyveno Romoje, todėl ėjome į ypatingas ir visai neturistines vietas. Taip pat man visad skaniausia paprasti švieži makaronai su daug pekorino sūrio ir traiškytais, bet ne maltais pipirais. Paprasti dalykai yra sunkiausiai padaromi, nes jiems reikia itin gerų ingredientų. Labai tai vertinu! Vietoje tradicinių gelato prisiragavau granitų – tai stiprus espresas, paruoštaa su traiškytu ledu ir ant viršaus užpurkšta standžia grietinelė. Dievinu kavą, tad man tai geriau už bet kokius ledus, o kartu valgiau be galo daug tiramiso. Visai savęs nestabdžiau, mano širdis kabino šį kavos kremo desertą net pasičepsėdama! Vėliau, išvažiavus draugams, atskrido mano draugas, turėjome vieną vakarą, tad dar Lietuvoje suplanavome, kad eisime į pasimatymą – padovanojome sau itin ypatingą vakarienę.
Kadangi į nuomojamą biurą nešiesi maistą iš namų, gal ir kelionėse kartais taikai šią praktiką?
Maistas oro uoste nei skanus, nei pigus. Tiksliau žvėriškai brangus ir supakuotas į plastiką, todėl visada su savimi turiu užkandžių – galbūt tai paprastas sumuštinis, galbūt tos pačios aprašytos salotos. Tik kai jau esu šalyje, pietų dėžutė lieka gulėti lagamine. Užtat ji labai praverčia, jei nori parsivežti kavos ar kokių ypatingų prieskonių. Nusiperki didelį kiekį, pasidalini su draugais, ir vežiesi namo mažą dalį atostogų skonio.
