Iš vis dar žvarbių Vilniaus gatvių užeinu į baro vidų, akiniai užgaruoja ir geriausiu atveju tematau ištiestos rankos atstumu. „Sveiki, mes jau matėmės“, – pirmas spaudžia ranką baro „Apoteka“ įkūrėjas Aurelijus Marudinas.
Visai šalia Halės turgaus įsikūrusi jauki erdvė, kurios interjero detalės primena tikrą XVI amžiaus vaistinę – vintažinė darbuotojų nuotrauka, laikrodis ant sienos, mikstūroms skirti laikyti indai ir veidrodis, ant kurio užrašyta „Apoteka“.
Baras persmelktas anksčiau vienuolynui priklausiusio pastato dvasia (Linos Jakubauskaitės nuotr.)
Net iš priekinės pastato pusės, jei gerai neįsiskaitai į užrašą, atrodo, kad čia vaistinė. Kodėl pasirinkote tokį įvaizdį?
Pasaulyje tokio baro mintis yra gimusi prieš maždaug dešimt metų, tačiau lietuvaičiai iki šiol nespėjo apie tai pagalvoti. Savo „vaistines“ turi Niujorkas, Estija, Ryga, nors ten daugiau „pub“, ir kiti. Daugiau mažiau principas tas pats. Kodėl vaistinė? Nes daugumos gėrimų sudedamosios dalys atsirado vaistinėse, o tik vėliau tai tapo alkoholiniais gėrimais.
Mes atsisakome įprastų visiems nusibodusių kokteilių, pavyzdžiui, viskio su kokakola. Man atrodo tai taip nuvalkiota ir nebeįdomu, tad norisi atrasti, sukurti kažką kito ir galbūt neragauto. Tai – paradoksas, nes kokakola ilgą laiką buvo pardavinėjama vaistinėse, tačiau mums ji nepriimtina.
„Kokteilių kūrėjui sunkiausia užduotis – sugalvoti pavadinimą. Tai mes to ir nesistengiame žūtbūt padaryti. Užduotį patikime svečiams, kurie patys prilipdo kokią nors istoriją ir pavadinimą“, – sako Aurelijus. (Linos Jakubauskaitės nuotr.)
Kažkas mus pavadino kokteilių restoranu. Kodėl gi ne – tokia kategorija, pagal etaloninius principus, mums tinka.Kokteilių kūryba, kaip ir kulinarija, – ne kiekvienam. Kokie barmenai už jūsų baro stovi?
Tie, kurie nori ir sugeba. Barmenu iš principo gali būti bet kas, tačiau ne kiekvienas gali tapti barmenu-kūrėju. Mes žinias kaupiame sekdami pasaulinėmis tendencijomis, skaitydami internete, ir ta lentyna su knygomis yra ne butaforija – tai šaltiniai idėjoms. Kiekvieną savaitę sukuriame naują kokteilį, o meniu turime klasikinių kokteilių, bet tik tam, kad parodytumėme, nuo ko atsispyrėme. Toks konceptas jau seniai galėjo būti Lietuvoje, bet kažkodėl niekas tuo neužsiėmė. Taigi pagaliau radome tinkamo ploto patalpas ir vietą šalia Halės turgaus, iš kur ir perkame visas žoleles bei kitus šviežius produktus.
Sakote, patalpos plotas tinkamas, bet jis iš tiesų labai nedidelis. Kodėl įsikūrėte tokioje erdvėje?
Jeigu būtumėme labai dideli, mes negalėtumėme suteikti tokios kokybės, kokia yra dabar. O dabar galime skirti dėmesio kiekvienam svečiui. Be to, kokteilių gamyba užtrunka, nes žaidžiame su detalėmis. Beje, gerai yra tai, kad svečiai dažnai nežino, ko nori, todėl mes pasiūlome jiems ką nors pagal pasirinktą pagrindinę sudedamąją dalį, o dar dažniau atmetimo principu – klausiame, ko jie nemėgsta.
VMG rekomenduoja išbandyti šį kokteilį, kurio pavadinimą sugalvojo jo paragavęs svečias: „French porn“. Pagrindiniai akcentai: absentas, romas, rožių žiedlapiai ir citruso aromatas. (Linos Jakubauskaitės nuotr.)
Veikiate daugiau nei keturis mėnesius, galbūt jau pastebėjote, kokie žmonės čia ateina?
Ateina tie, kuriems įdomu, kuo mes užsiimame. O mes užsiimame kūryba ir darome tai, apie ką dauguma net nepagalvoja. Taip pat tie, kurie gali sau leisti tokį malonumą finansiškai, nes kainos čia nėra žemos. Labai retai kas, galbūt dažniau užsieniečiai, užeina čia atsitiktinai. Paprastai visi suplanuoja iš anksto ir rezervuoja vietas, nes jų čia yra dvidešimt penkios. Tad devintą valandą vakaro čia patekti jau beveik neįmanoma. (Būna sausakimša?) Ne, kaip tik ne, tačiau visos sėdimos vietos užimtos, o stovėti neleidžiame.
Ar išankstinė rezervacija į barą yra normalus dalykas Lietuvoje?
Kai svečiai eina į normalų restoraną, turbūt rezervuoja staliuką, taip? Taip. Lietuvoje su staliukų rezervacija bare neteko susidurti, o Berlyne pažinau tokią kultūrą ir ten jie nenori įsileisti bet ko – tik tuos svečius, kurie jiems reikalingi. Todėl prie durų stovi kontroliuojantis srautus žmogus, nes norima išvengti nepatogumo viduje, kai visi vieni kitiems lipa per galvas. Įsivaizduokite, jei įleistumėme dar dešimt žmonių, kurie čia stovės – bus sausakimša, chaosas. Kažkas mus pavadino kokteilių restoranu. Kodėl gi ne – tokia kategorija, pagal etaloninius principus, mums tinka.
Tokie kokteiliai, kurių gamyba trunka ne dvi minutes yra menkai pažįstami Vilniaus barų kultūrai. Kaip pažindinate klientus su savo asortimentu?
Nepasakyčiau, kad mes kažką antgamtiško darome. Nors kai kurie kokteiliai priverčia gerokai pasukti galvą, o žmones supažindiname rengdami degustacijas. Parenkame pagrindinį ingredientą, temą ir pasakojame „nuo–iki“. Be to, kiekvieną kartą pasakojame, ką gaminame, ko įdedame į kokteilį ir kokius akcentus žmogus turėtų pajausti. Komunikacija su klientais yra kertinis principas.
Baras „Apoteka“, Visų Šventųjų g. 5, Vilnius.
Darbo laikas: Trečiadienį–šeštadienį nuo 18 val. iki vidurnakčio.
„Apoteka“ socialiniame tinkle „Facebook“.
Vartodami alkoholį rizikuojate savo sveikata, šeimos ir visuomenės gerove.
