VMG komandoje vegetarų yra beveik tiek pat, kiek ir visavalgių. O šį mėnesį vegetarų gretas papildė dar visai neseniai kinišką vištieną garbinęs VMG komandos narys Mantas. Įkyriai klausinėjome, pašnibždomis norėjome palaužti jo valią, bet jis vis vien siekė pajausti ar, nevalgant mėsos, tikrai yra taip gera. Mantas pabandė, praėjus mėnesiui bando toliau ir net nebežvelgia mėsos pusėn. Jis komentuoja su vegetarizmu susijusių mitų pagrįstumą ir dalijasi savo mėnesio vegetaro įžvalgomis.
MITAS Nr. 1. Prieš šį persimainymą kruopščiai planavau savo mitybą, nes žinojau, koks iššūkis gali būti mano organizmui.
Tai, kad būsiu vegetaras, sugalvojau vieną rytą. Neplanavau to nei dienomis, nei valandomis. Tiesiog prausdamasis ir dar net neatidaręs šaldytuvo nusprendžiau nebevalgyti mėsos. (Ar tą akimirką pakako to, ką radai šaldytuve?) Kai nevalgai mėsos, prasimaitinti yra kur kas sunkiau. Visa mano šeima valgo mėsą, darbas dažnai priverčia suvalgyti kažką greito. Greito maisto teko atsisakyti, nes arba vegetariško jo nėra, arba jis nėra labai skanus.
Pastebėjau, kad laikas, kurį skirdavau maisto gaminimui, kai tapau vegetaru, pailgėjo dvigubai. Sumuštinį gali pasidaryti labai greitai, bet kai jame nėra mėsos, to didelio ir rimto produkto, tai turi pagalvoti ir atrasti kažką naujo. Jau valgiau vegetarišką kebabą – buvo žiauriai geras. Iš tikrųjų geras, ten buvo ne tik kopūstų, kaip sakoma.
Galbūt esu šiek tiek kitoks – mažiau agresyvuS, mažiau piktas. Geresnis.
Specialaus valgiaraščio nesudariau. Valgau tai, kas man yra po ranka, kas man skanu. Žuvies neatsisakiau ir jos valgau tikrai daug. Todėl aš toks pusiau vegetaras, galbūt daugiau peskovegetaras. Pamėgau graikiškas salotas. Labai. Anksčiau mėgau tik paprastą sūrį, o dabar valgau tiek skirtingų sūrių ir net nežinau jų visų pavadinimų. Mitas Nr. 2. Tapęs vegetaru, pajaučiau pažadėtą lengvumą, apie kurį visi kalba.
Nesąmonė. Nepajaučiau nieko lengvo. Gal tai yra emocinis, o ne kūniškas lengvumas, dėl kurio įtiki, kad, jei nevalgai mėsos, turi būti lengvesnis. Negaliu įvardyti, kokios yra tos emocijos – geresnės ar blogesnės. Galbūt esu šiek tiek kitoks – mažiau agresyvus, mažiau piktas. Geresnis.
Svorio tikrai nenumečiau. Ryte nesijaučiu žvalesnis ir esu toks pats, kaip ir valgydamas mėsą. Taip pat tvirtai stoviu ant žemės ir niekur nepakilau vien dėl to, kad nevalgau mėsos
Mitas Nr. 3. Tai, ką valgau, naudodamas soją, man atstoja sultingą kepsnį, keptą saulėtą vasaros dieną ant karštų žarijų.
Dar nevalgiau ant žarijų keptos sojos, bet mėsos ir sojos skoniai – panašūs. Mano nuomone, jie visai nesiskiria. Mėsa yra įvairi ir ją gali patiekti skirtingai. Per šį trumpą laiką dar neteko susipažinti su tiek daug skirtingais būdais patiektos sojos. Sojos valgiau tik paprastai keptos. Ji buvo skani, bet ar soją tikrai galima adaptuoti ir modifikuoti taip, kaip mėsą, dar nežinau. (Tad per šį laiką nė karto nebuvai pasidavęs mėsos vilionėms?) Buvo labai sunku, kai, pasibaigus savaitgaliui, man paskambino šeima ir pranešė, kad namuose yra cepelinų. Buvo ir cepelinų be mėsos. Tada tai mane išgelbėjo.
Mitas Nr. 4. Tapęs vegetaru, negali to išsižadėti. Tai – įprotis, kuris yra amžinas.
Nežinau. Kol kas dar būsiu vegetaru. Kokį pusmetį. Man tai smagu ir įdomu – įdomu žvelgti į save kitaip ir valgyti tai, kas neišbandyta. Niekada, nuėjęs į kavinę, neužsisakydavau salotų, valgydavau picą, jautienos kepsnį. Valgiau mėsą 21 metus ir po tiek laiko pabandžiau viską daryti kitaip. Manau, kad tai būtų tas pats, kaip ir pradėti mėsą valgyti jos neragavus daugybę metų. Atrasti pusžalę mėsą, padažus. Bet jeigu vieną dieną nusibos būti vegetaru, aš ir vėl valgysiu mėsą. O gal dėl sveikatos kažkada aš būsiu priverstas valgyti mėsą. Sužinojau, kad mažakraujystė yra vienintelė neigiama vegetarizmo pusė. Niekada negali žinoti.
