„Miesto laboratorija“: kaip „arbatėlės“ tapo kaimynų vakarienėmis, į kurias renkasi visas Vilnius
Aš Ikona 750X300.jpg
AS-IKONA_1800x250.jpg

Naujienlaiškis

„Miesto laboratorija“: kaip „arbatėlės“ tapo kaimynų vakarienėmis, į kurias renkasi visas Vilnius

Apie šią vietą žinojome tris dalykus. Pirma, kad nelengva ją rasti. Antra, kad būtinai reikia ją rasti bent kartą gyvenime. Trečia, kad tai visai kitokia vieta. Intriguoja.


Sandėlio reabilitacija

Visgi bendruomenės edukacijos centrą Miesto laboratorija“ radome iškart. Ir tą popietę jis jau buvo pilnutėlis šurmulio – žmonės rinkosi vėlyvųjų šeštadienio pusryčių, vaikai lakstė ir žaidė, kūdikiai miegojo vežimėliuose, o suaugusieji šnekučiavosi vieni su kitais.

Kita vertus, mitas apie sunkiai randamą vietą – ne iš piršto laužtas, nes centras įsikūręs Antakalnio mikrorajone esančiame Sapiegų parke, buvusiame ligoninės sandėlyje – dirbtuvėse. „Tais laikis tai buvo pats negražiausias parko pastatas, kuriame laikydavo ir remontuodavo visokius sulūžusius ligoninės daiktus, taigi jo paskirtis ilgą laiką ir buvo tokia – būti paslėptam“, – pastato istoriją pasakoja Goda, viena centro iniciatorių.

Dabar bjaurusis parko ančiukas išgyvena aukso amžių. Jame įkurtas Europos didmiesčių pavyzdžio įkvėptas hidroponinis daržas ir jau bene ketvirtus metus veikia erdvi kavinė, prasidėjusi nuo labai paprastos idėjos – kad kaimynai turėtų, kur susibėgti kavos, arbatos ir pokalbių.



Kaimynų jėga

„Šitą vietą sukūrė kaimynai. Tiesą pasakius, antakalniečiai, kaip ir daugumos kitų mikrorajonų gyventojai, ilgai vieni kitų beveik nepažinojo. Bet vieną pavasarį aktyviausieji susitiko Antakalnio darže – buvo tokia kelių žmonių įgyvendinta miesto daržininkystės iniciatyva. Jie išplatino skelbimą, kad parke yra šiltnamis, ir kas nori gali ateiti auginti daržoves. Susiėjome, pradėjome daržininkauti, auginti agurkus, pomidorus – buvo toks geras vaibas, taip susibičiuliavome, kad net pradėjome organizuoti bendrus renginius – derliaus šventes, vienos dienos restoranus ir t. t. Pradėjome jausti, jog norim kažko daugiau, pavyzdžiui, vietos, kur galėtume visi susirinkti ir kartu pagerti arbatos šeštadienio rytą ir penktadienio vakarą. Taip ir išsirutuliojo idėja, – apie labai natūralią turbūt vienos draugiškiausių Vilniaus kavinių pradžių pradžią pasakoja Goda. „Miesto laboratorija“ įkurta siekiant aktyvinti ir burti Antakalnio bendruomenę, tačiau dabar čia laukiami visi kaimynai iš viso Vilniaus ir ne kitų miestų: „Norime, kad žmonės pajustų, kaip gera yra kažką kartu sukurti.“


Už durų – savas daržas

Antras daiktų gyvenimas

Godos pasakojimas įkvepia, nes jo klausantis atrodo, kad kavinukę atidaryti taip pat paprasta ir smagu, kaip vaikystėje smėlio dėžės restoranėlį: „Viską darėme savo rankomis, kvietėme kaimynus, kad ateitų, padėtų sutvarkyti, įrengti, kažką sumeistrauti. Labai daug žmonių susirinko. Esame išsikėlę sau tikslą – į viską žvelgti kūrybiškai, verstis su tuo, ką turime, veikti tausiai, būti draugiški aplinkai. Pavyzdžiui, jeigu reikia spintelei rankenų, tai nors paprasčiausia būtų tiesiog nusipirkti jas senukuose, mes einame kitu keliu – pasigaminame patys. Mūsų virtuvės spintelių rankenos – iš senų šaukštų, šviestuvų gaubtai – perpus perpjauti seni dujų balionai, stalai – senos ligoninės durys, kėdės – rekonstruotos, perdažytos, kaimynų suneštos, indai taip pat kaimynų sudovanoti. Tiesą pasakius, kai pradėjome įsirenginėti, supratau, jog visi namuose turime tiek nereikalingų daiktų, kad prikėlus juos antram gyvenimui galima ne tik kavinę, bet ir visą viešbutį atidaryti!" – Goda.


Kaimynų sunešti puodeliai neretai tampa pokalbio pradžia: „O, šitas mano!“

Beveik normali kavinė

Duris atvėrusioje kavinėje iš pradžių dirbo centro įkūrėjos – penkios moterys. „Nesame nei profesionalios virėjos, nei šefės, bet iš pradžių pačios ir meniu sudarinėjome, ir maistą gaminome, ir indus plovėme. Kaimynai ateidavo padėti – tai pyragą iškepdavo, tai dar kažką padarydavo. Kai veikla įsibėgėjo ir pajutome, kad poreikis yra didesnis, nei pačios gebame „pavežti“, pasikvietėme šefus, padavėjus ir šiandien jau esame normali kavinė. Beveik normali“, – juokdamasi pasitaiso moteris.

Virtuvei galioja tie patys reikalavimai, kaip ir visai centro veiklai – dirbti aplinką tausojančiu režimu, vadovautis ekologinėmis idėjomis. „Mūsų šefas Andrėjus turi absoliučią kūrybos laisvę, tačiau esame sutarę laikytis kelių principų. Pirma, sezoninės virtuvės, antra, vietinių produktų, trečia – zero waste. Stengiamės gaminti taip, kad maisto likučių beveik nebūtų, pavyzdžiui, po ilgųjų sekmadienio pusryčių likusius grikius sunaudojame kepdami pyragus; liko petražolių – gaminame pesto.


Šefo Andrėjaus ypatingieji: speltos miltų blyneliai su natūraliu raugu (3,5 Eur)

Comfort food‘o pilnas dubuo

„Miesto laboratorijos“ virtuvės koncepcija – vadinamasis comfort food: jaukus, namus primenantis maistas, didelės porcijos ir tas pats jausmas, kai, na, žinote, vakarienei bus tai, ką mama sugalvos. „Mūsų valgiaraštis trumpas – vos du trys patiekalai, ir nepastovus, t. y. svečiai valgo tai, ką sugalvoja šefas. Jo net nespausdiname ant popieriaus – užrašome lentoje, kuri kažkada buvo sandėlio skelbimų lenta – paaiškina Goda, – Trumpai tariant, vieną savaitgalį čia gaminami vienokie, kitą – jau kitokie patiekalai. Šiandienos pietūs, pavyzdžiui, gali būti pakoreguoti pagal vakar dienos vakarienę: jeigu liko lašišos, šefas pietums patieks kažką, kur bus sunaudoti jos likučiai.“

Visgi yra vienas dalykas, kuris nesikeičia – tai patiekalas pavadinimu „Pilnas dubuo“ ( nuo 5,5 iki 7 Eur). Tiksliau, nesikeičia pati idėja – tai yra didelis skanaus ir sotaus maisto pilnas dubuo, kurio turinys kaskart vis kitoks: kartais jame gali būti kruopos ar bulvės, mėsa arba žuvis, pupos, sūris ir šviežios ar raugintos daržovės bei sėklos.

Sotus pilnas dubuo (6 Eur)

Dienos pietų nėra, bet yra „Kaimynų vakarienė“

Į „Miesto laboratoriją“ užsukę šiokiadieniais pietų negausite, bet galėsite pasimėgauti kava, arbata, meduoliniais grybukais ar pyragu. Tačiau ketvirtadieniais ir penktadieniais čia vyksta ypatingos ir drąsiai galima sakyti, kad turbūt vienintelės tokios Lietuvoje – kaimynų vakarienės, kai prie viryklės stoja gaminti mėgstantys antakalniečiai. „Labai didelis susidomėjimas, kaimynai rašo, siūlo netikėčiausias idėjas, deriname datas, – džiaugiasi pašnekovė. – Kai tai pradėjome, supratau, kaip labai žmonės nori bendrauti – reikia tik suteikti tam galimybę, paskatinti, duoti erdvės. Dėl šios iniciatyvos sužinojau, kad mano kaimynas yra tikras perujietis iš Peru: jis gamino tradicinę perujietišką vakarienę su jūrų gėrybių plovu. Taip pat – kad Antakalnyje gyvena nemaža graikų bendruomenė: esame rengę ir graikišką vakarienę. Mes labai daug ko nežinome vieni apie kitus. Kai tik atsidarėme, visi buvome nepažįstami, o dabar štai sėdi skirtingi žmonės – visi prie bendro stalo, pažįsta vieni kitų vaikus, visi gatvėse vieni su kitais sveikinasi. Tai teikia labai daug džiaugsmo.“



Trumpai:

  • Virtuvė: „Comfort food“.

  • Erdvė: draugiška, laisva, didelė.

  • Terasa: yra.

  • Vaikų kampelis: yra. Kavinė itin draugiška šeimoms su vaikais, parke įrengta žaidimų aikštelė, „Purvo virtuvėlė“.

  • Adresas: Antakalnio g. 17, Vilnius.

  • Darbo laikas: II–III 12:00–18:00 val.; IV–V 12:00–21:00 val. (vakarienės – nuo 18:00 val.); VI–VII 11.00–15.00 val. (vėlyvieji pusryčiai).

Dovilės Jakštaitės (pirma) ir Vytautės Ribokaitės nuotr.

ATGAL

PASIDALINTI

Naujienlaiškis

© 2020 vmgonline

  • Facebook vmgonline.lt
  • Instagram vmg_vilnius
  • YouTube vmg
  • LinkedIn vmg