Atrodytų, nieko naujo po saule: žiūrėti filmą ir užkandžiauti – seniausiai atrastas malonumas. Tai tiesa, bet nauja tai, kad šis mitybos specialistų peikiamas įprotis persikėlė į naują lygį: nuo sofutės namuose į didžiausias kino sales.
Visgi šįkart – ne apie kino sinonimu tapusį rinkinį, t. y. spragintus kukurūzus ir gazuotus gėrimus. Pastarųjų metų trendas – unikalią, įvairiapusę filmo patirtį garantuojantis valgiaraštis ir patiekalai ne iš aparatų, o iš aukščiausio lygio šefų virtuvių.
Naujo trendo vardas lietuviškai skamba kalambūriškai – tai „kinas, kuriame galima valgyti“, o angliškai – tiesiog „edible cinema“. Ši paslauga, tiksliau, pramoga akims ir skrandžiui, panašu, jau užkariavo kino teatrus užsienyje ir lėtais žingsniais ateina pas mus. Teigiama, kad įprastas kinas apsikabinus spragėsių pakelį yra, kaip sakoma, praeitas mileniumas.
Maistas pagal siužetą
Įsivaizduokite, kad stebite įsimylėjėlių sceną – jie laižo vienas kito grietinėle išteptas lūpas. Įprastame kino seanse sutrikę, įsijautę ir įsisvajoję tiesiog įsimestumėte saldų arba sūrų spragėsį į burną ir... tiek žinių. Bet jeigu tą pačią sceną stebėtumėte valgomame kine, turėtumėte galimybę erotišką akimirką išjausti visapusiškiau, nes po ranka būtų plaktos grietinėlės desertas. Arba štai scena iš kokio siaubo filmo: kažkas susisprogdina užlipęs ant granatos ir išsitaško ant sienų bei baldų. Tirštas kraujas teka kitų herojų veidais ir tuo metu ekrane bėganti eilutė jums liepia atidaryti vieną iš penkių dėžučių, kurias laikote ant kelių. Jūs paklūstate ir... kino salės tamsoje jūsų pirštai panyra į tirštą šaltą mėsos ir pomidorų padažą. Jausmelis sukrečiantis, tiesa?
Pirmi kartai
Bene pirmasis filmo patirtį sustiprinti skoniais ir kvapais pabandė garsus virtuvės šefas Hestonas Blumenthalis. Jis sudarė valgiaraštį kino filmui „Kvepalai“. Žiūrovų juslės buvo dirginamos fermentuotos žuvies pasta, kuri turėjo sustiprinti scenos žuvų turguje patyrimą, o ekrane prasidėjus orgijoms žiūrovai buvo raginami gurkštelėti spermos skonio kokteilio...
Pirmasis viešas valgomo kino seansas įvyko 2012 m. Londono kino teatre „Electric cinema“. Susirinkusieji žiūrėjo 2006 m. meksikiečių režisieriaus Guillermo del Toro filmą „Pano labirintas“. Tai siaubo pasaka apie mažą savo vaizduotės pasaulyje gyvenančią mergaitę, kuri su besilaukiančia motina ir patėviu keliauja į Ispanijos šiaurę iškart po pilietinio karo pabaigos. Filmas prasideda scena, kaip Ofelija su liūdna motina eina per gūdų mišką į savo naujuosius namus. Ekrane pasirodžiusi žinutė ragina žiūrovus atidaryti vieną iš paslaptingų dėžučių ir salėje kaipmat pasklinda deginto medžio aromatas, kurį papildo pušų kvapą skleidžiantys spragėsiai... Sužadintos juslės žiūrovams leidžia pasijusti taip, lyg jie patys brautųsi per miško tankmę. Kai Ofelijos mamai išrašomi raminamieji vaistai, žiūrovams pasiūloma gurkštelėti vaistų skonio džino.
Nuo meilės iki siaubo, nuo ledinukų iki pomidorų padažo
Valgomo kino filmų ir valgiaraščio repertuaras labai įvairus – nuo romantiškos Romeo ir Džuljetos meilės istorijos, japonų „anime“ iki siaubo pasakų ir mistinių dramų. Atvykę į valgomąjį kiną ir įsigiję bilietą, gausite padėklą su sunumeruotomis dėžutėmis ir puodeliais arba rasite jį kino salėje ant krėslo. Kiek bus dėžučių, priklauso nuo filmo ir meniu sudarinėjančių šefų bei skonių dizainerių užmojų... Štai „Pano labirinto“ valgiaraštis sudarytas iš aštuonių skirtingų skonių vieno kąsnio patiekalų. Seanso metu ekrane pasirodo numeris ir tai reiškia, kad tuo metu tuo numeriu pažymėtą maisto davinį reikia atsidaryti ir suvalgyti. Tai visada sukelia tam tikrą šaršalą kino salėje, girdėti pasimėgavimo arba, atvirkščiai, pasišlykštėjimo garsai– tai priklauso nuo to, kokį įspūdį maistu norima sustiprinti.
Bilietas į valgomo kino seansą Londono kino teatruose kainuoja maždaug 38 Eur. Brangoka, tačiau kinofilams ir gurmanams tiesiog būtina išbandyti multisensorinį patyrimą. Filmų ir meniu repertuarą galite patyrinėti užsukę į ČIA
Kino ir maisto delikatesai Vilniuje
Ar žinote, kad mes irgi turime ne tik popkornus kine, bet ir tikrą valgomą kiną? Tai kamerinė, vos 26 vietų „Kino Deli“ salytė, įsikūrusi metų gimtadienį neseniai atšventusiame maisto rojuje – DOWNTOWN Food Hall’e, kur šviežią maistą ruošia net 14 skirtingų virtuvių. Pasak vieno įkūrėjų, Aido Akcijonaičio, tai bene pirmoji salė Lietuvoje, pritaikyta mėgautis maistu, kuris valgomas ne rankomis, o kultūringai – su šaukštu, peiliu ir šakute: šalia patogių krėslų įrengti staliukai ir mažos stalinės lemputės, kad tamsoje matytumėte, ką valgote, bet netrukdytumėte kitiems.
„Kino deli“ siūlo du kino ir maisto formatus. Pirma, norimą patiekalą galima užsisakyti pakeliui į kiną viename iš restoranų ir valgant žiūrėti iš repertuaro pasirinktą filmą. Antra, galima pirkti bilietą į degustacinį kiną ir žiūrint filmą degustuoti su jo siužetu ar tema susijusius patiekalus.
„Šiuo metu rengiame tris skirtingų temų kino degustacijas. Pirmoji, „Laisvės skonis“, pirmą kartą buvo surengta vasario šešioliktąją. Jos metu rodome trumpametražius lietuviškus filmus ir degustuojame lietuviškus vynus bei sūrius. Antroji degustacija vadinasi „Mažoji Italija“ – rodome filmą „Mažoji Italija“ ir degustuojame itališkus vynus, ragaujame ir kalbame apie neapolietišką picą. „Kuo kvepia meilė“ - tai trečioji teminė kino ir maisto degustacija, kurios metu rodome skirtingų šalių trumpametražius filmus apie meilę ir ragaujame tų šalių vynus. Apie kiną pasakoja kino ekspertai, o apie vynus ir maistą – vyno ir maisto žinovai. Labai įdomu stebėti, kaip randasi sąsajos tarp kino ir maisto, kurį degustuojame“, – sako A. Akcijonaitis. Bilietas į kino degustaciją kainuoja 25 Eur. Daugiau informacijos rasite užsukę ČIA
Kritikai kritikuoja
Pasak Londono kino teatruose „Electric Cinema“ ir „The Aubin“ rodomų valgomo kino seansų organizatorių ir gerbėjų, maisto skonis, kvapas ir faktūra praplečia, praturtina ir sustiprina įspūdį, kurį žmonės patiria žiūrėdami filmą, priartina juos prie filmo herojų, padeda geriau įsijausti į tai, ką jie išgyvena, susitapatinti. Kruopščiai parinktas maistas kino seanso metu fiziškai, emociškai ir psichologiškai įtraukia labiau nei 3D ar 5D kino efektai. Tačiau kritikai pabrėžia, kad valgomasis kinas yra viso labo eksperimentinis kinas, tinkantis ir priimtinas toli gražu ne visiems, be to, kelia, klausimą, ar maistas ir kvapas tikrai padeda įsijausti į filmo siužetą, herojų išgyvenimus, ar, atvirkščiai, tik labiau atitraukia dėmesį, trukdo susikaupti? „Negi nebesugebame tiesiog sėdėti, žiūrėti ir mėgautis filmu? Negi būtinai reikia vis naujų dėmesį prikaustančių dirgiklių lyg būtume dėmesio sutrikimų turintys vaikai?“,– apžvelgdama valgomo kino pliusus ir minusus klausia ir „The Guardians“ žurnalistė Ruth Jamieson.
O ką manote jūs?
Comentários