Eglė Šilkonė su komanda kuria internetinį puslapį, o kartu ir tvariau gyvenančiųjų bendruomenę romantišku pavadinimu Vandenynai (IG Vandenynai) ir rašo jame apie viską: nuo atsakingo maisto vartojimo, sportinių batelių įtakos aplinkai, vandens pėdsako iki eko kelionių ir finansų.
„Didžiausias pavojus mūsų planetai yra tikėjimas, kad ją išgelbės kažkas kitas". Ši Robert'o Swan'o citata bendruomenės feisbuko puslapyje iškart užkabina. Ji reiškia, kad pradėti reikia nuo savęs. Gal pokalbis su Egle įkvėps ir jus pirmam, o gal jau ir 10 žingsniui tvaresnio gyvenimo link?
Viskas prasideda nuo kažko, dėl kažko. Kas įkvėpė rūpintis, kad Žemei būtų lengvesnė našta, aplinkosauginėmis problemomis? Ar išsilavinimas, specialybė kažkaip susijusi su aplinkosauga? O gal tai – iš šeimos?
Didysis pokytis įvyko, kai paskaičiau Bea Johnson knygą „Namai be atliekų“. Tuomet pradėjau giliau kapstytis, kas tai yra „zero waste“. Tai buvo 2018 m. ruduo.
Negaliu sakyti, kad būtent tada pradėjau tvariau gyventi, bet pradėjau apie tai galvoti ir daugiau gilintis į tvarumo ir klimato krizės temą. Jau iki tol stengėmės vartoti tiek, kiek reikia, neišmesti maisto, įprasta buvo ir rūšiuoti atliekas. Perskaičiusi knygą, peržiūrėjau visus namų kampus ir su laiku pakeičiau naudojamas priemones tvaresnėmis jų alternatyvomis, pavyzdžiui, lioviausi pirkti sintetines indų plovimo kempinėles, jas pakeičiau lufa, mediniu šepetėliu su natūraliais šereliais, nerta lino pašluoste ir pan. Visada sakiau ir dabar sakau, kad tvariausias pasirinkimas yra tas, kurį jau turime namuose, net jeigu tai plastikinis vonios šveistukas, kurį jau turime, nes pagaminti naujam, net ir iš atsinaujinančių išteklių, reikia tų išteklių ir energijos. Juk išmestas jis taps dar viena atlieka. Tad jeigu jis dar tinkamas naudoti, geriau sunaudoti ir tik tada pakeisti kita tvaresne alternatyva.
Koks buvo pats pirmasis sprendimas susijęs su tvarumu?
Sąmoningas sprendimas sunaudoti visas turimas priemones ir nepirkti naujų tol, kol neprireiks. Greičiausiai pirmasis toks pokytis buvo keičiant prausimosi priemones: iš skystų plastikiniuose buteliukuose į kietus šampūnus ir muilus. Išbandžiau jų daugybę ir jau dabar drąsiai galiu sakyti, kad kietieji šampūnai net pralenkia savo kokybe skystus, be to, mažiau sveria, todėl transportuojant mažiau sukuriama CO2.
Ko nedarote tokio, kas žmonėms sukelia rimtą nuostabą ir gal net klausimą: „O taip kaip tu išgyveni?“ Sunkiau ar lengviau yra gyventi stengiantis gyventi tvariau?
Tvariau gyventi nėra nei sunkiau, nei lengviau. Manau, tai gyvenimo būdas, kai sąmoningumas praktikuojamas visose gyvenimo srityse. Man tvarus gyvenimo būdas siejasi ne su mažiau nusipirktų plastikinių pakuočių, bet su mažesniu prekių vartojimu ir saiku. Aš galiu norėti nusipirkti naują daiktą, bet sąmoningai suprantu, kad man jo nereikia.
Dažnai apsikrauname daiktais, nes mums tiesiog gražu. Rodos, ir į mano namus daiktai vis randa būdų atkeliauti, tačiau dabar jau gerokai rečiau ir mažiau, nes sąmoningai renkuosi geriau nepirkti, nei pirkti. Kiekvieną didesnį pirkinį apgalvoju, išlaukiu. Lėčiau viskas vyksta, bet man taip patinka. Sunku būna, kai kažko tikrai reikia, o į galvą lenda visokios mintys, pvyzdžiui, kaip tas daiktas pagamintas, kas jį pagamino, iš kokių medžiagų. Tuomet išsirinkti būna labai sunku. Paskutinis toks pirkinys buvo pagalvės. Galiausiai ėmiau ir nusipirkau „kažkokias“, nes kai kyla labai daug klausimų – išvis dingsta noras pirkti. Ironiška, bet kartais tenka „išjungti“ tas mintis.
Kokie tvaresni įpročiai jau tiek automatizavosi, kad, regis, kitaip niekada ir nebuvo? Gal galite įvardinti 5 svarbiausius dalykus, kurių nebedarote/atsisakete draugiškumo aplinkai vardan?
Jų tikrai manau yra daugiau nei išvardinsiu, bet paminėsiu pagrindinius: apsipirkimas su savais daugkartiniais maišais ir maišiukais (žinoma, būna išimčių, bet labai retai), tik ekologiškos skalbimo ir indų plovimo priemonės, šiukšlių rūšiavimas, maisto atliekų kompostavimas, maisto planavimas, vanduo tik savose gertuvėse, kavos/arbatos termosai.
Labai rūpi paklausti, kaip yra su virtuve, mityba – kokie čia galioja principai, taisyklės, tvarka? Gal turite šeimoje apsipirkimo, maisto ruošos, pagaliau daiktų virtuvėje taisykles, jau nusistovėjusius įpročius, kurie šią sritį daro max tvaria?
Man patinka mintis: „geriau mažiau, bet kokybiškai“, tad šita mintimi vadovaujuosi ir virtuvėje. Planuoju maistą, tai man padeda gaminti įvairesnius patiekalus, be to, sunaudoju spintelėse esančias kruopas, o jos turi tendenciją „užsigulėti“, jeigu tik nepatikrinu. O ir maisto tuomet perku tik tiek, kiek reikia. Man planavimas padeda išvengti maisto atliekų. Maisto švaistymas yra didžiulė pasaulinė problema, kur 1/3 maisto yra tiesiog išmetama ir prie to daugiausia prisideda namų ūkiai. Man patinka, kad nebereikia kasdien sukti galvos, ką pagaminti, nes jei tik nesusiplanuoju, dažniausiai valgome makaronus, kiaušinienes ir pan., nes kasdien neturiu laiko pagalvoti apie įdomesnius patiekalus. Pasiruošimas iš anksto man gerokai supaprastina kasdienybę. Kalbant apie virtuvėje naudojamus prietaisus ir įrankius, galiu pasakyti, kad, pavyzdžiui. pasigendu kokteilių plakiklio, bet tuos pačius kokteilius išsiplaku su „blenderiu“. Taigi, kol kas taip randu alternatyvų, neperku naujų agregatų. Nors dabar virtuvėje vietos daug, persikrausčius iš mažos virtuvės nesinorėjo apsikrauti papildomais prietaisais. Manau, kad kiekvienas renkamės, kaip mums patogu ir kiek tų daiktų reikia. Svarbiausia, kad jie būtų naudojami, o ne dūlėtų stalčiuose ir spintelėse.
Internetiniame puslapyje yra rubrika apie eko keliones. Kas tai yra, kokie tokios kelionės principai, gal galite pasidalinti patartimi ir pagrindiniais eko keliautojų patarimais? 4 Šios rubrikos išskirtos puslapyje, tačiau dar kol kas neužpildytos Eko kelionės yra tokios, kai kelionėje mažini savo paliekamą CO2 pėdsaką, pvz., renkiesi kelionę elektriniu traukiniu, o ne automobiliu, nakvynę renkiesi tuose viešbučiuose, kurie laikosi tvarumo politikos. Arba nakvynę kaimo turizmo sodybose, kuriose puoselėjamos tradicijos ir amatai. Keliauji galvodamas apie aplinką, pasiimi su savimi gertuvę vandens, termosą, užkandžių dėžutėje, t. y. nepalieki po savęs papildomų šiukšlių. Vis labiau populiarėja tvarūs piknikai, kai maistą atsineši jau pasiruoštą ir supakuotą daugkartiniuose indeliuose, gėrimai – nuosavuose daugkartiniuose buteliuose, indai – daugkartiniai.
Ačiū už pokalbį.