Būtinas šeštadienio ryto ritualas. Man patinka gaminti, tačiau svarbiausia – gaminti kažkam. Neturiu tradicijos gaminti savaitgaliais, mėgstu tai daryti tada, kai ateina įkvėpimas. Esu šiek tiek keistas, nes beveik negeriu kavos ir arbatos, todėl neturiu ritualo atsikėlus išgerti puodelį karšto gėrimo. Aš galiu padaryti labai skanios kavos, pavyzdžiui, kažkam, kas su manimi miegojo (juokiasi). Rytais mėgstu omletus, kartais blynus, košes. Svarbiausia – nieko sunkaus.
Savaitgalio pusryčiai namuose. Vokiški pusryčiai. Dažnai būnu Vokietijoje, tad labai juos mėgstu. Ant stalo būna labai daug ingredientų: mėsos, sūrių, būtinai – kiaušinių ir apelsinų sulčių ar džemų. Žodžiu, pasirenki tai, ko tą akimirką nori.
Savaitgalio pusryčiai mieste. Man labai patinka salotų baras „Mano guru“. Jie pusryčius tiekia iki 14 val., todėl jeigu savaitgalį atsikeli vėliau, gali laisvai spėti papusryčiauti ten. Šioje kavinėje valgau mini sumuštinukus, košes ar net išgeriu stiklinę kefyro. Valgau daug ir viską. Beveik nėra valgių, kurių nemėgčiau.
Tobuli sekmadienio pietūs. Geriau įsivaizduoju šventinę sekmadienio vakarienę. Ant stalo privalo būti koks nors patiekalas iš mėsos, nes esu mėsėdis. Tik kiaulieną valgyti vengiu, todėl tinka kalakutiena, jautienos „šmotas“ su rozmarinais ar kmynais ir būtinai bulvės ar pakepintos morkos. Tai, ko nelabai galima, bet yra labai skanu. Pats draugams gaminu cepelinus ir kibinus – tai mano „arkliukas“. Bet jau kai gaminu, tai ne mažiau 30 vienetų, kad būtų tikras cepelinų balius. Yra buvę ir nesėkmių, kai vietoj cepelinų išviriau bulvių ir mėsos košę, nes pamiršau įdėti krakmolo, bet dažniausiai pavyksta.
Naujausias gurmaniškas atradimas. Nesu didelis gurmanas, labiau mėgstu tradicinę virtuvę, bet jei reiktų rinktis, tai, be abejonės, pasirinkčiau lašišą su besėklėmis žaliomis vynuogėmis. Tai yra šiek tiek apkepta, patroškinta lašiša baltajame vyne su vynuogėmis, o patiekiama su ryžiais.
