„Mano mergina, pamačiusi filmą, nusprendė nebevalgyti mėsos. Kartu verkėme visą kelią nuo kino teatro iki namų“, – tai vienas iš panašių komentarų, randamų po filmo „Okja“ anonsu. Kiti dar nė karto nepakėlė pieno taurės. Tokias emocijas sukelia Kanų kino festivalyje gegužę debiutavusi kino juosta, kurios pabaigą palydėjo keturios minutės pakilusios publikos plojimų. Kol vieni tai laiko 2017 m. kino pasaulio šedevru, maisto portalai jau užduoda klausimą, ar tikrai filmas atvers pasaulį į veganizmą.
Okja tikriausiai galima laikyti pačia žymiausia futuristine kiaule. Jos stotas prilygsta vidutinio dydžio drambliui, o jos snukelis neturi gigantiško šnipo ir labiau primena besišypsantį begemotą. Ji yra ištikima, drąsi ir yra mergaitės vardu Mija palydovė, kartu užaugusi nepasiekiamoje kalnų fermoje Pietų Korėjoje. Juostoje matytume tik idiliškus žmogaus ir gyvūno draugystės kadrus, jei ne utopiškas režisieriaus Bong Joon-Ho sumanymas.
Žmogaus požiūris į gyvūnų išnaudojimą maistui, darbui ir savo „švietėjiškoms“ reikmėms pasiekia naujus mastus. Okja yra vienos tarptautinės korporacijos fizinė ir intelektinė nuosavybė, o tai reiškia, kad ji yra pasmerkta ne tik mirčiai skerdykloje, bet ir nejautriam bei ciniškam, komerciniam išnaudojimui. 26 superveislės kiaulės yra auginamos ekologiškuose ūkiuose visame pasaulyje, o po dešimties metų televizijoje yra renkama gražiausia superkiaulė, kuriai bus surengtas vakarėlis Niujorke. Naujoji veislė bus puikus baltymų šaltinis, jų ekskrementai nekenks aplinkai, o svarbiausia – kiaulė bus dar skanesnė.
Po to, kai Mijos namuose pasirodo veterinaras, išsivedęs jos draugę, mergaitė yra pasiryžusi išlaisvinti savo kiaulę. Okja yra persekiojama nuo Seulo ir Niujorko iki didelės supergyvūnų skerdyklos, kurios negailestingą sceną režisierius atkūrė remdamasis savo tikra gyvenimo patirtimi. Miją palaiko tik gyvūnų teisių gynėjų grupelė.
Už viso filmo slypi viena svarbi žinutė, be kurios šiandien nėra aptarinėjama maisto pramonė: kada paisysime gyvūnų teisių? Mažų mažiausiai – tai protestas prieš pramoninį ūkininkavimą ir genų inžineriją. Anot Joon-Ho, tai nėra propagandinis filmas, nes abiejose pusėse yra klystančių ir teisių. Taip pat tai – ypač vizualus pasakojimas tiems, kurie nė neįsivaizduoja, iš kur atsiranda jų maistas.
Filmą galite išvysti „Netflix“.
Filmo anonsas ČIA:
