Kaip tarp mokslininkų įprasta savo vardą pradėti nuo turimų mokslinių laipsnių įvardijimo, taip ir Jonathanas Goldas visuomet yra pristatomas kaip pirmasis maisto kritikas, įvertintas prestižiniu Pulicerio apdovanojimu. Tik vėliau, įvertinus šio rašytojo indėlį į kulinarinius Los Andželo (JAV) atradimus, pastebėta, kad, savo karjerą pradėjęs kaip muzikos apžvalgininkas, Jonathanas panašėja į kresną rausvaplaukį Don Kichotą.
O savotišku Don Kichotu Jonathanas tikrai gali būti vadinamas. Prieš tapdamas maisto rašytoju, jis sau išsikėlė tikslą aplankyti kiekvieną maistą ruošiančią įstaigą Pico bulvare, kuris driekiasi 24 kilometrus. Ir Jonathanas tai sėkmingai padarė. Laikomas savo miesto kulinariniu geografu J. Gold ir tolimesnėje savo karjeroje ėmėsi to, ko vengė kiti maisto kritikai. Jis tyčia mėgsta išklysti iš praminto tako ir atrasti dar niekur žiniasklaidoje neapžvelgtas vietas, į kurias vietiniai paprasčiausiai vengia užsukti dėl saugumo sumetimų.
Jis lankosi ten, kur gaminantys virėjai nėra baigę kulinarinių mokyklų, o tiesiog ruošia pagal savo močiučių receptus. Vienas teigiamas kritiko atsiliepimas gali lemti tai, kad užeigą įkūrusių imigrantų vaikai pagaliau įstengs mokytis koledže. Taip J. Gold rodo Amerikai tikrąją jos sielą ir mažai kam pažįstamas etnines virtuves, kurias aprašo su tokiu kruopštumu, kaip ir apžvelgdamas aukštosios virtuvės restoranus Berveli Hilse.
Laura Gabbert, režisavusi filmą „City of Gold“ (2015), atskleidžia biografines J. Gold gyvenimo detales, karjerą, kasdienį darbą ir tai, kaip rašytojui sunku laikytis terminų. O visų svarbiausia yra tai, kaip vieno žmogaus rašiklis gali sukelti kulinarinę revoliuciją.
Filmo anonsą galite pamatyti ČIA.
Jau esame rekomendavę animacinius, motyvuojančius, itališkus, restoranų istorijų, vyno tematikos filmus, filmus iš Azijos, dokumentinius „Netflix“ serialus, pasakojimus apie tris dieviškus gėrimus, šokoladą ir rameno vesterną.
