Remiantis pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Žaliasis taškas“ specialistų pastebėjimais, vasarą gamtoje dažniausiai sutinkamos šiukšlės yra nuorūkos, popierėliai nuo smulkių užkandžių, kavos puodeliai, plastiko buteliukai, greitojo maisto pakuotės, kurios, deja, ne tik nerūšiuojamos, bet dažnai išmetamos, kur papuola – po krūmu, į griovį ir pan.
Mokslininkų skaičiavimai rodo, kad bet kokiam įpročiui išsiugdyti reikia bent 66 dienų. Tačiau į gamtą juk trauksime ne tik paskutinį vasaros mėnesį, bet dar ir visą rugsėjį bei spalį, tad mokytis šiukšlę ne tik išmesti į šiukšliadėžę, bet ir tinkamai surūšiuoti – tikrai ne vėlu.
„Žaliasis taškas“ specialistai dalinasi 10 patarimų, kaip teisingai rūšiuoti dažniausiai gamtą teršiančias šiukšles:
1. Rūšiuojamų šiukšlių nemeskite į bendrą šiukšliadėžę, o nuneškite/nuvežkite iki artimiausių rūšiavimo konteinerių.
2. Pakuotes išrūšiuokite. Rūšiuojamos yra visos pakuotės. Tad stiklinę tarą meskite į stiklo konteinerį, popierinę bei kartoninę pakuotę – į popieriaus konteinerį, o visas likusias pakuotes – į plastiko konteinerį.
3. Panaudotos asmens higienos priemonės turi būti metamos į mišrių atliekų konteinerį. Virtuviniai popieriniai rankšluosčiai, vienkartinės servetėlės, sauskelnės ir panašūs dalykai metami į mišrių atliekų konteinerius.
4. Popierinės ir/ar kartoninės maisto pakuotės, pakavimo popierius, maišeliai bei dėžutės metami į popieriaus konteinerį. Labai svarbu, kad popierius būtų sausas ir švarus.
5. Riebalais suteptą kartoninę dėžutę ar jos dalį, kurioje buvo, pavyzdžiui, pica, reikia mesti į mišrių atliekų konteinerį, konteinerį, kad pakuotė neužterštų kitų konteineryje esančių
ir perdirbimui tinkamų žaliavų.
6. Popierines maisto pakuotes prieš metant į popieriui skirtą konteinerį reikia išlankstyti.
7. Visos plastikinės, kombinuotos bei metalinės pakuotės metamos į plastiko konteinerį. Čia patekti turi ir plastikiniai buteliai, ir maisto pakuotės, ir dėžutės, ir indeliai, ir maišeliai, taip pat tetrapak‘ai, pieno, sulčių pakuotės bei saldainių, traškučių ir kiti pakeliai.
8. Tuščios gėrimų ar maisto konservų metalinės skardinės taip pat metamos į plastiko atliekų konteinerį.
9. Nuorūkos nerūšiuojamos, bet labai svarbu, kad būtų išmetamos į mišrių atliekų konteinerį, o ne tiesiog numetamos ant žemės. Per metus Lietuvoje surenkama apie 1,5 tonos nuorūkų. Vien nuorūka gali užteršti kubinį metrą vandens! 10. Vienkartiniai karštų gėrimų puodeliai metami į plastiko atliekų konteinerį.
Išrūšiuotos atliekos nepatenka į sąvartynus, o yra perdirbamos arba naudojamos energijai išgauti. Todėl rūšiuoti – svarbu.
Pabandykime #tvariau.
