„Lietuviški patiekalai nėra nuobodūs“ – sako pasaulyje gerai žinomos kulinarijos ir konditerijos mokyklos „Le Cordon Bleu“ absolventė ir kvalifikuota vyno somelje Rita Keršulytė-Ryčkova, primenanti, kad mūsų kulinarinis paveldas prasidėjo kur kas anksčiau, nei XVIII a., kai į lietuvišką virtuvę atkeliavo bulvės. Tuo, užsukę į šefės darbo vietą – restoraną „Lokys“ ar jame įsikūrusią lietuviškų gėrybių krautuvėlę, gali įsitikinti tiek lietuviai, tiek mūsų šalies svečiai, tiesą pasakius, dažniausiai besirenkantys daug įmantresnius nei cepelinai patiekalus.
Senojo dvaro patiekalų ingredientai – natūralūs ir sveiki
Ištaigingai paruošta šerniena, bebriena, stirniena, žuvis – ar galėtumėte pagalvoti, kad šiuos prabangius, gurmaniškus ir sveikus produktus didikai ragavo jau nuo XIV a.? Ir nors to meto valstiečių virtuvė stipriai skyrėsi nuo to, ką valdančiajam elitui patiekdavo šefai, tačiau tai tikrai nebuvo cepelinai ar bulvių plokštainis.
„Esame įpratę manyti, kad tradicinė lietuviška virtuvė – tai daugiausia patiekalai iš bulvių ir naminių gyvulių mėsos. Tuo tarpu istoriniai šaltiniai byloja, kad dalis senovės lietuvių patiekalų ingredientų atkeliaudavo iš miško. Pavyzdžiui, laukiamiausias puotos patiekalas būdavo gaminamas iš medžioklės laimikių“, – pasakoja Vilniuje, Stiklių g., įsikūrusio bei lietuviškas tradicijas puoselėjančio miško gėrybių ir žvėrienos restorano „Lokys“ šefė.
Žvėriena ir miško gėrybės, anot R. Keršulytės-Ryčkovos yra nišiniai, sveiki produktai, o restorane „Lokys“ jie dar – ir ypač kruopščiai atrinkti. Rinkdamiesi, kurių lietuviškų ūkių produktai bus patiekti „Lokio“ lankytojams, juos ragauja patys restorano virtuvės darbuotojai.
Paragauti gali ir ne didikai
Dalį šefės ir jos komandos atrinktų ūkininkų ir mažųjų gamintojų, išsibarsčiusių visoje Lietuvoje, gaminių, galima įsigyti pandemijos metu duris atvėrusioje restorano parduotuvėje „Lokys Deli“.
„Į parduotuvėlę esame atrinkę tik tai, ką drąsiai rekomenduojame savo svečiams. Kai kuriuos iš šių produktų naudojame ir restorano patiekalams, pavyzdžiui, paties seniausio kultūrinio augalo Lietuvoje – jau apie 4000 metų skaičiuojančių pluoštinių kanapių produktus. Kanapine druska gardiname kai kuriuos žvėrienos patiekalus, o namų šaldytuvo lentynose nugulė kanapinė užtepėlė, kuria dažnai gardiname grikių ar avižų košes. Į restorano meniu taip pat įtraukėme sveikatos uogomis vadinamų šaltalankių produktus: svečiams siūlome nuostabios spalvos šių uogų arbatos, o šaltalankių uogienę-čatnį tiekiame prie lietuviškų mėsyčių ir sūrių. Beje, patikusį sūrį svečiai taip pat gali įsigyti mūsų parduotuvėlėje“, – sako „Lokio“ bendrasavininkė.
Taip pat R. Keršulytė-Ryčkova gurmanams siūlo paragauti pačių neįprasčiausių krautuvėlės gaminių iš pušų kankorėžių: sirupo, užtepėlių, cukatų.
„Kankorėžių sirupą naudojame gana neįprastai – mėsos marinavimui, nors jis kuo puikiausiai tiks ir prie blynų ar ledų. Kankorėžių cukatų specialiai nepopuliarinome, bet tai nesutrukdė jiems tapti bene populiariausia parduotuvės preke. Šie cukatai patinka ne visiems, nes yra tikrai išskirtinio skonio, bet jų paragauti tiesiog būtina“, – pridūrė pašnekovė.
Lietuvių mėgstamiausias patiekalas – nustebins
Na o pačių įmantriausių istorinės lietuvių virtuvės skonių galima paragauti restorane. Dėl restorano lietuviškos koncepcijos, čia susirenka ne tik tautiečiai, bet ir mūsų šalies svečiai. Tačiau dažniausiai jų skoniai skiriasi.
„Anglakalbiai „Lokio“ svečiai bene dažniausiai renkasi bebrienos troškinį. Žinoma, tai egzotiškas patiekalas, bet pagrindinė priežastis kita – radus tokį patiekalą meniu, jie nustebę juokiasi ir bent vienas iš atėjusios kompanijos jį išsirenka paragauti. Tad apsilankymas mūsų restorane vėliau neabejotinai virsta linksmomis istorijomis jų draugams ir artimiesiems“, – pasakoja „Lokio“ bendrasavininkė.
Anot jos, svečiai iš kitų užsienio šalių dažniau užsisako „Lokio vaišes“ – žvėrienos rinkinį, į kurį įeina šernienos, stirnienos kepsneliai ir žvėrienos dešrelė. Jis populiarus, nes taip lengviausia paragauti skirtingų rūšių žvėrienos ir palyginti jų skonius.
„Beje, kai paskutinį kartą naujinome meniu, „Lokio vaišes“ buvome išėmę iš valgiaraščio, tačiau būtent iš užsienio svečių sulaukėme pasipiktinimo, kodėl dingo jų mėgstamiausias patiekalas. Kelis kartus pagaminę rinkinį pagal svečių pageidavimą, grąžinome jį į nuolatinį meniu“, – tikina virtuvės šefė.
Tuo tarpu lietuvių mėgstamiausias patiekalas – nustebins.
„Lietuviai dažniausiai prašo šamo kepsnio. Tiesa pasakius, mus tai stebina gerąja prasme. Šamą patiekiame su riešutų plutele, keptais pomidorais ir bulvių koše su špinatais. Ši žuvis pastaraisiais metais populiarėja, bet restoranų valgiaraščiuose nėra dažnai sutinkama. Tad turime kraštiečių, kurie pas mus lankosi būtent dėl šio patiekalo“, – priduria kulinarė.
Šefės perliukas – stirnienos kepsneliai
Na o patiekalas, kuriuo labiausiai didžiuojuosi pati R. Keršulytė-Ryčkova yra stirnienos kepsneliai su degintais obuoliais, keptais baravykais ir mėtų pagardu.
„Mano nuomone, šis patiekalas labiausiai atitinka „Lokio“ koncepciją – daug lietuviškų skonių, kurie puikiai dera tarpusavyje ir tuo pačiu vartoti Lietuvoje nuo senų laikų. Be to, patiekalas yra labai sveikas bei maistingas. Beje, man pritartų ir mažiausi mūsų šeimos nariai. Kartą išsirinkę po desertą, vietoje savo užsakymo suvalgė suaugusiems atneštą stirnieną ir nuo to laiko nebeužsisakinėja nieko kito. Dabar tepaklausiam, ar jiems „kaip visada“?“, – juokiasi pašnekovė.
Apsilankykite!
