Lietuvos didikų virtuvės patiekalai – simpatiją atranda ir tautiečiai, ir mūsų šalies svečiai

„Lietuviški patiekalai nėra nuobodūs“ – sako pasaulyje gerai žinomos kulinarijos ir konditerijos mokyklos „Le Cordon Bleu“ absolventė ir kvalifikuota vyno somelje Rita Keršulytė-Ryčkova, primenanti, kad mūsų kulinarinis paveldas prasidėjo kur kas anksčiau, nei XVIII a., kai į lietuvišką virtuvę atkeliavo bulvės. Tuo, užsukę į šefės darbo vietą – restoraną „Lokys“ ar jame įsikūrusią lietuviškų gėrybių krautuvėlę, gali įsitikinti tiek lietuviai, tiek mūsų šalies svečiai, tiesą pasakius, dažniausiai besirenkantys daug įmantresnius nei cepelinai patiekalus.


Stirniena

Senojo dvaro patiekalų ingredientai – natūralūs ir sveiki

Ištaigingai paruošta šerniena, bebriena, stirniena, žuvis – ar galėtumėte pagalvoti, kad šiuos prabangius, gurmaniškus ir sveikus produktus didikai ragavo jau nuo XIV a.? Ir nors to meto valstiečių virtuvė stipriai skyrėsi nuo to, ką valdančiajam elitui patiekdavo šefai, tačiau tai tikrai nebuvo cepelinai ar bulvių plokštainis.

„Esame įpratę manyti, kad tradicinė lietuviška virtuvė – tai daugiausia patiekalai iš bulvių ir naminių gyvulių mėsos. Tuo tarpu istoriniai šaltiniai byloja, kad dalis senovės lietuvių patiekalų ingredientų atkeliaudavo iš miško. Pavyzdžiui, laukiamiausias puotos patiekalas būdavo gaminamas iš medžioklės laimikių“, – pasakoja Vilniuje, Stiklių g., įsikūrusio bei lietuviškas tradicijas puoselėjančio miško gėrybių ir žvėrienos restorano „Lokys“ šefė.

Žvėriena ir miško gėrybės, anot R. Keršulytės-Ryčkovos yra nišiniai, sveiki produktai, o restorane „Lokys“ jie dar – ir ypač kruopščiai atrinkti. Rinkdamiesi, kurių lietuviškų ūkių produktai bus patiekti „Lokio“ lankytojams, juos ragauja patys restorano virtuvės darbuotojai.


restoranas Lokys
Restorano virtuvės šefė Rita Keršulytė-Ryčkova

Paragauti gali ir ne didikai

Dalį šefės ir jos komandos atrinktų ūkininkų ir mažųjų gamintojų, išsibarsčiusių visoje Lietuvoje, gaminių, galima įsigyti pandemijos metu duris atvėrusioje restorano parduotuvėje „Lokys Deli“.

„Į parduotuvėlę esame atrinkę tik tai, ką drąsiai rekomenduojame savo svečiams. Kai kuriuos iš šių produktų naudojame ir restorano patiekalams, pavyzdžiui, paties seniausio kultūrinio augalo Lietuvoje – jau apie 4000 metų skaičiuojančių pluoštinių kanapių produktus. Kanapine druska gardiname kai kuriuos žvėrienos patiekalus, o namų šaldytuvo lentynose nugulė kanapinė užtepėlė, kuria dažnai gardiname grikių ar avižų košes. Į restorano meniu taip pat įtraukėme sveikatos uogomis vadinamų šaltalankių produktus: svečiams siūlome nuostabios spalvos šių uogų arbatos, o šaltalankių uogienę-čatnį tiekiame prie lietuviškų mėsyčių ir sūrių. Beje, patikusį sūrį svečiai taip pat gali įsigyti mūsų parduotuvėlėje“, – sako „Lokio“ bendrasavininkė.

Taip pat R. Keršulytė-Ryčkova gurmanams siūlo paragauti pačių neįprasčiausių krautuvėlės gaminių iš pušų kankorėžių: sirupo, užtepėlių, cukatų.

„Kankorėžių sirupą naudojame gana neįprastai – mėsos marinavimui, nors jis kuo puikiausiai tiks ir prie blynų ar ledų. Kankorėžių cukatų specialiai nepopuliarinome, bet tai nesutrukdė jiems tapti bene populiariausia parduotuvės preke. Šie cukatai patinka ne visiems, nes yra tikrai išskirtinio skonio, bet jų paragauti tiesiog būtina“, – pridūrė pašnekovė.