Nors tamsūs debesys grasino lietumi, „Sūrių festivalio 2018“ pradžios nesudrumstė. Jau nuo vidurdienio Druskininkų pramogų aikštėje zujo sūrininkai ir mugės lankytojai. Čia jie galėjo rasti 20 skirtingų gamintojų sūrių ne tik iš Lietuvos, bet ir Latvijos bei Lenkijos. Susirinkusiųjų laukė ir sūrių konkurso atomazga – vakar plušėjusi sūrių komisija, šiandien dar kartą ragavo sūrių finalininkų, iš kurių rinko verčiausią geriausiojo vardo. Pirmą kartą per penkerius festivalio gyvavimo metus, už savo favoritą balsuoti galėjo ir lankytojai.
Luko Jonaičio nuotr.
Pasidavę sūrių vilionėms, vieni skubėjo paragauti bei įsigyti, kiti iš arti pamatyti sūrių gamybos procesą. Įsimaišę į minią žvalgytis pradėjome ir mes. Netrukus pastebėjome dailiais raižiniais papuoštus sūrius. Jų kūrėjams klausimų bei komplimentų negailėjo aplink besiburiuojantys šventės svečiai. Paaiškėjo, kad šį meną kuria drožinėtoja Vita Brūzgienė. Moteris atskleidė, kad jau 8-erius metus dailina vaisius, o prieš keletą metų ėmėsi ir sūrių.
„Pagrindinis mano įrankis yra nedidelis peiliukas. Procesas gali trukti nuo pusvalandžio iki 2 dienų. Geriausiai drožinėjimui tinkami pusiau kieti sūriai. Raštų gali būti pačių įvairiausių, jeigu sūris mažas, tai ir raštai paprastesni, pavyzdžiui, gėlės, o kai didesnis, galima ir užrašus, ir herbus, ir ką tik nori išdrožinėti“, – apie kuriamą meną ant sūrių papasakojo V. Brūzgienė.
Luko Jonaičio nuotr.
Lankytojų netrūko ir palapinėje, kurioje publikos verdikto laukė konkursui atrinkti sūriai. Norintys išragauti visus 25 pretendentus ir atiduoti savo balsą, turėjo įsigyti 5 eurus kainuojantį bilietą. Čia atradome tikrų sūrių entuziastų, diskutuojančių ne ką prasčiau nei sūrius finalininkus vertinusi komisija.
„Skoniai stiprūs, sunku tiek išragauti, negali iškart pajusti visų skonių. Bet favoritus jau turime. Mūsų kriterijai – išvaizda, skonis, originalumas“, – po konkursantų degustacijos kalbėjo į festivalį atkeliavę vilniečiai Ramunė ir Eduardas. Jiedu patikino, kad iš festivalio namo vešis ne vieną sūrį.
Susikaupusi konkurso dalyvius tyrinėjo ir iš Vilniaus rajono atvažiavusi Larisa. „Sūriai labai įspūdingi, kai kurių ir išvaizda labai įdomi. Matosi, kad yra nemažai išties teisingų sūrių, kurių technologija gerai atidirbta, bet yra ir tokių, kurie dar galėtų būti patobulinti“, – savo nuomone dalijosi pašnekovė. Išragauti sūriai paliko įspūdį ir į mugę atvykusiai alytiškei Deimantei: „Tikrai įdomūs skoniai, kai kurių ir išvaizda nustebino, bet visi labai skanūs“.
Luko Jonaičio nuotr.
Kol vieni rinko verčiausią lankytojų simpatijų, kiti dalyvavo degustacijose. Būtent jų laukė iš Vilniaus į festivalį atvykęs Tomas. Jis patikino, kad atrasti nauji skoniai nustebino. „Kvapas, skonis, vaizdas čia susipina į visumą. Sūrių siūloma išties daug, ką tikrai kaip lauktuves vežčiau ir siūlyčiau paragauti tiems, kurie atvyksta į Lietuvą, tai baltojo pelėsinio sūrio, kuris iš išorės kaip paprastas baltas, o atpjovus būna juodas. Tikiu, kad lietuvių sūrininkų ateitis tikrai šviesi, tik reikia nebijoti eksperimentuoti“, – mintimis dalijosi pašnekovas.
Apkerėti įvairiaspalvių ir įvairiaskonių sūrių net nespėjome pastebėti, kaip atėjo metas vienam iš svarbiausių renginio akcentų. Tarptautinė komisija nusprendė, kuriam sūriui šiais metais atiteko „Grand Prix“. Įveikęs 24 konkurentus, triumfavo „Laužėnų kaimo sūrinės“ pelėsinis žalio ožkų pieno sūris „Ožka pataluose“.
Luko Jonaičio nuotr.
Nugalėtojai neslėpė nuostabos ir tikino, kad finale grūmėsi įspūdingi gaminiai. „Mūsų sūris ir švelnus, ir truputį iššaukiantis, ir intensyvus, ir gilus. Jame daug skonių sluoksnių“, – paklaustas, kodėl būtent jų sūris laimėjo, svarstė Mantas Baršys.
Publikos simpatijos atiteko avių sūriui su mėlynuoju pelėsiu „Sūrios nuodėmės“ iš „Laimingų sūrių“. „Sūris gana sudėtingas, kaprizingas ir man atrodė, kad tikrai vargu, ar daug kam patiks. O pasirodo, patiko“, – pergale džiaugėsi Laima Stankevičė.
Apdovanoti buvo ir savo kategorijose nugalėję sūriai. Juos komisija išrinko dar vakar. Sužinoti kategorijų nugalėtojus ir komisijos įspūdžius galite ČIA.
Festivalis sūriais viliojo iki 18 valandos. Nors galų gale prapliupo lietus, jis nenuplovė nei nugalėtojų šypsenų, nei sūrių.
